Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Šioje patalpoje yra saugomas unikalus šukuočių rinkinys, kolekcija“, – rodė Etnografijos muziejaus rinkinių kuratorė Dalia Šiškauskienė.
Lentynose išrikiuoti linams šukuoti skirti įnagiai, šalia itin retos skobtos valtys ir kiti mūsų protėvių buityje naudoti rakandai.
„Pinti įspūdingų dydžių indai, skirti biriems produktams laikyti“, – pasakojo Etnografijos muziejaus rinkinių kuratorė D. Šiškauskienė.
Muziejaus eksponatai laikomi netinkamose patalpose
Šie Etnografijos muziejaus eksponatai unikalūs ir vertingi, tik, kaip atskleidė auditas, deja, saugomi tam nepritaikytose patalpose, tiesiog dalyje senųjų sodybų pastatų, kurie ir patys muziejinės vertybės.
„Iš 42 patalpų, netgi negalime vadinti saugyklomis, tai iš 42–35 yra blogos būklės“, – teigė D. Šiškauskienė.
„Visiškai neatitinka tų reikalavimų, kurie keliami vertybių saugojimui, kad galėtume užtikrinti, kad drėgmė neveiks, temperatūrų svyravimai neveiks, jog nė joks vabaliukas be mūsų priežiūros neįlįs ir nepadarys ten bėdos“, – tikino Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė.
Nuostolis ir lankytojams, mat dalį pastatų jie randa su spyna ant durų.
„Jei mes esame dzūkų bendrėje, tai iš 11 pastatų 6 lankytojui uždaryti“, – teigė D. Šiškauskienė.
Iškils moderni eksponatų saugykla
Po audito išvadų nuspręsta muziejaus teritorijoje statyti didžiulę, bemaž 14 tūkstančių kvadratinių metrų saugyklą su kompetencijų centru – pastatas primins sparną, o gal senųjų sodybų stogo fragmentą.
„Kažkur atsiranda stiklai, pramatomumai ir tos vertybės ne tik paslėptos, paslėptos saugios, bet jas galima ir matyti“, – teigė „Do Architects“ direktorė Sabina Grincevičiūtė.
Projekto įgyvendinimui duotas startas – pasirašyta sutartis. Eksponatus čia saugos keturi muziejai – Etnografijos, Lietuvos nacionalinis, Nacionalinis dailės bei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejai. Jų atstovai sako, kad saugyklos bene didžiausia muziejų problema. Kone pusantro milijono eksponatų sukaupusio Nacionalinio muziejaus atstovai atviri – vos sutelpa.
„Braškėdami... neturime normaliai sąlygų, kažkiek turim savų patalpų, kažką nuomojamės Vilniuje, prie Vilniaus – mums tai problema. Eilę metų nebuvo investuota į muziejinių vertybių saugojimą, ne tik įrengiant modernias saugyklas, tiek ir erdvių sukūrimo“, – tikino Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Žygintas Būčys.
Išleidžia tūkstančius saugyklų nuomai
O pusę milijono kūrinių saugantis Čiurlionio dailės muziejus kasmet priverstas išleisti didžiules lėšas saugyklų nuomai.
„Mažiausiai 5 vietose ir turim didžiulį poreikį, netgi nuomojamės, gana brangiai, virš 100 tūkstančių kasmet mokam“, – tikino Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Virginija Vitkienė.
Pasak kultūros ministrės, derinant naujos saugyklos projektą, galvota ir apie didžiausias grėsmes.
„Mes šiaip neturime nė vienos vietos, tai čia yra viena vieta. Mes gyvename neramiais laikais, pagrindinis akcentas, kad jei ateitų „X“ diena, pats svarbiausias momentas – išsaugoti kuo daugiau vertybių savo šalyje, neišvežant į kitas šalis“, – teigė kult„ros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Dalis patalpų – giliai po žeme
Bet ar išties saugu didžiausius šalies meninius turtus sutelkti vienoje vietoje?
„Tos vertybės, kur saugomos mūsų muziejuje, tai bet kuriuo atveju bus saugesnės sąlygos joms ten saugoti, nei dabar jos yra“, – teigė Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė G. Šapranauskaitė.
„Atsiradus karo aplinkybėms pradėjome kitaip mąstyti apie kūrinių saugojimą, dabar ne vien drėgmė ir temperatūra svarbi užtikrinimui, bet svarbus atsparumas sprogimams ir įsilaužimams“, – aiškino Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė V. Vitkienė.
Projekto autoriai sako, kad ne veltui dalis patalpų suplanuotos giliai po žeme.
„Vertybių saugykla turės ir tą dalį, kuri yra ypatingai apsaugota, atspari, 3 aukšte po žeme“, – patikino „Do Architects“ direktorė S. Grincevičiūtė.
Muziejinių vertybių saugyklos statybos turėtų prasidėti 2027. Skaičiuojama, kad jos atsieis apie 30 milijonų eurų, kurie bus skirti iš Europos sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
