Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Visai ne fantazijos, o DNR užkoduotas moterų jautrumas aiškiau matyti tikrovę lyginant su vyrų jautrumu yra beveik beribis ir tik tų pačių prastų vyrų sugadintos moterys trokšta sekso, likusios, kaip ir nedidelė dalis vyrų ieško Meilės. Spirkite kuo toliau tuos freudo marazmus gerbiamasai, kol visai nesusipainojote juose kaipo musė voratinklyje...freudo raštai skirti Širdies nepažįstantiems, o gal jau ir neturintiems...
Gražu,jog turite Kūrėjo dovaną nuskaityti Akašos Kronikų įrašus ir aš turiu dovaną kai ką nuskaityti - įžiūriu kai ką kas yra už to APSIKLOJA ŽEME IR I Š N Y K S T A, bet visai nematau ryšio viso to su van Gogh'u - gal paaiškinsite, juk Jūs, Moterys, matote kur kas daugiau...
Gyvenimas...betgi gražu...
kubiloidai - pi'sa, "teisėtvarkos bendruomenė" - pi'sa, finansiniai magnatai - pi'sa ir dar ateiviai pi'sa - vienu žodžiu, kas ką nori, tas tą daro - kažkoks visuotinas viešnamis
Juozui..,/nors čia tik poezija.../ Mes pakeleiviai...
Tarp manęs ir TAVĘS teisybė ir melas...
Įvairios spalvos,bučiniai ir gyvenimas...
Mąstome..,kaip nutolstame nuo realybės...
Kas mums priklauso ir kas mūsų laukia ?
/Pavojai ir apkalbos.../
Ši netvarka jau grasina atimti svarbiausia-
mūsų jausmus ir ramybę...
Nepaisau jau nieko-ESI mano dienos ir naktys,
įžvelgiant TAVE visame kur esi...
Kaip žiema mus aprengia šalčiu,
ir norisi basai prabėgti po sniegą,
kad apsivalytų nuo dulkių dvasia
ir mintys ateitų saldžiausios,
kurios priverčia pamiršti kliūtis,
išnirusias vėl netikėtai...
/Iš daubų,sąvartynų stebi mus
nedraugiškų šmėklų žvilgsniai !/
Užrakinsiu duris,kad nieks pašalinis
nedrįstų užpūsti..,kas gyva. -
Mano norai maži - dideli...
Kad prisiglaustum užmigęs ant kelių,
kad kūnu prabėgtų artumo reprodukcijos vizijos.
Kad atsipirktų ,kas prarasta atsitiktinai
ir kvailai,lyg vagystė pražiopsotuose vingiuose.
Imu tuščią lapą- plėšau,rašau,lyg nusibodusį rūbą,
arba išbraukiu tai,kas už borto...-
netinkamus pėdsakus mano rašysenos.
Noriu rašyti milijoninį kartą
mylimiausiąjį TAVO vardą,kuris pasilieka
prieš manąjį veidą į amžinybės bedugnes...
Iš šalies pasirodę protingi-tampa kvailiausiais,
nes NIEKS neišdrįstų nuspėti rytojaus.
Nutolsiu nuo tardymo ir to,
ko žinoti jau nebegalim...
Galim mirti nuo blusos,
ar nuo taurės medaus...
1- asis VISATOS KODEKSAS !-
Kas bando kitus sukramtyti,
ar tapti van Gogh'u -
APSIKLOJA ŽEME IR I Š N Y K S T A .
Tarp manęs ir TAVĘS teisybė ir melas...
Įvairios spalvos,bučiniai ir gyvenimas...
Mąstome..,kaip nutolstame nuo realybės...
Kas mums priklauso ir kas mūsų laukia ?
/Pavojai ir apkalbos.../
Ši netvarka jau grasina atimti svarbiausia-
mūsų jausmus ir ramybę...
Nepaisau jau nieko-ESI mano dienos ir naktys,
įžvelgiant TAVE visame kur esi...
Kaip žiema mus aprengia šalčiu,
ir norisi basai prabėgti po sniegą,
kad apsivalytų nuo dulkių dvasia
ir mintys ateitų saldžiausios,
kurios priverčia pamiršti kliūtis,
išnirusias vėl netikėtai...
/Iš daubų,sąvartynų stebi mus
nedraugiškų šmėklų žvilgsniai !/
Užrakinsiu duris,kad nieks pašalinis
nedrįstų užpūsti..,kas gyva. -
Mano norai maži - dideli...
Kad prisiglaustum užmigęs ant kelių,
kad kūnu prabėgtų artumo reprodukcijos vizijos.
Kad atsipirktų ,kas prarasta atsitiktinai
ir kvailai,lyg vagystė pražiopsotuose vingiuose.
Imu tuščią lapą- plėšau,rašau,lyg nusibodusį rūbą,
arba išbraukiu tai,kas už borto...-
netinkamus pėdsakus mano rašysenos.
Noriu rašyti milijoninį kartą
mylimiausiąjį TAVO vardą,kuris pasilieka
prieš manąjį veidą į amžinybės bedugnes...
Iš šalies pasirodę protingi-tampa kvailiausiais,
nes NIEKS neišdrįstų nuspėti rytojaus.
Nutolsiu nuo tardymo ir to,
ko žinoti jau nebegalim...
Galim mirti nuo blusos,
ar nuo taurės medaus...
1- asis VISATOS KODEKSAS !-
Kas bando kitus sukramtyti,
ar tapti van Gogh'u -
APSIKLOJA ŽEME IR I Š N Y K S T A .
Juozui..,/nors čia tik poezija.../ Mes pakeleiviai...
Tarp manęs ir TAVĘS teisybė ir melas...
Įvairios spalvos,bučiniai ir gyvenimas...
Mąstome..,kaip nutolstame nuo realybės...
Kas mums priklauso ir kas mūsų laukia ?
/Pavojai ir apkalbos.../
Ši netvarka jau grasina atimti svarbiausia-
mūsų jausmus ir ramybę...
Nepaisau jau nieko-ESI mano dienos ir naktys,
įžvelgiant TAVE visame kur esi...
Kaip žiema mus aprengia šalčiu,
ir norisi basai prabėgti po sniegą,
kad apsivalytų nuo dulkių dvasia
ir mintys ateitų saldžiausios,
kurios priverčia pamiršti kliūtis,
išnirusias vėl netikėtai...
/Iš daubų,sąvartynų stebi mus
nedraugiškų šmėklų žvilgsniai !/
Užrakinsiu duris,kad nieks pašalinis
nedrįstų užpūsti..,kas gyva. -
Mano norai maži - dideli...
Kad prisiglaustum užmigęs ant kelių,
kad kūnu prabėgtų artumo reprodukcijos vizijos.
Kad atsipirktų ,kas prarasta atsitiktinai
ir kvailai,lyg vagystė pražiopsotuose vingiuose.
Imu tuščią lapą- plėšau,rašau,lyg nusibodusį rūbą,
arba išbraukiu tai,kas už borto...-
netinkamus pėdsakus mano rašysenos.
Noriu rašyti milijoninį kartą
mylimiausiąjį TAVO vardą,kuris pasilieka
prieš manąjį veidą į amžinybės bedugnes...
Iš šalies pasirodę protingi-tampa kvailiausiais,
nes NIEKS neišdrįstų nuspėti rytojaus.
Nutolsiu nuo tardymo ir to,
ko žinoti jau nebegalim...
Galim mirti nuo blusos,
ar nuo taurės medaus...
1- asis VISATOS KODEKSAS !-
Kas bando kitus sukramtyti,
ar tapti van Gogh'u -
APSIKLOJA ŽEME IR I Š N Y K S T A .
Tarp manęs ir TAVĘS teisybė ir melas...
Įvairios spalvos,bučiniai ir gyvenimas...
Mąstome..,kaip nutolstame nuo realybės...
Kas mums priklauso ir kas mūsų laukia ?
/Pavojai ir apkalbos.../
Ši netvarka jau grasina atimti svarbiausia-
mūsų jausmus ir ramybę...
Nepaisau jau nieko-ESI mano dienos ir naktys,
įžvelgiant TAVE visame kur esi...
Kaip žiema mus aprengia šalčiu,
ir norisi basai prabėgti po sniegą,
kad apsivalytų nuo dulkių dvasia
ir mintys ateitų saldžiausios,
kurios priverčia pamiršti kliūtis,
išnirusias vėl netikėtai...
/Iš daubų,sąvartynų stebi mus
nedraugiškų šmėklų žvilgsniai !/
Užrakinsiu duris,kad nieks pašalinis
nedrįstų užpūsti..,kas gyva. -
Mano norai maži - dideli...
Kad prisiglaustum užmigęs ant kelių,
kad kūnu prabėgtų artumo reprodukcijos vizijos.
Kad atsipirktų ,kas prarasta atsitiktinai
ir kvailai,lyg vagystė pražiopsotuose vingiuose.
Imu tuščią lapą- plėšau,rašau,lyg nusibodusį rūbą,
arba išbraukiu tai,kas už borto...-
netinkamus pėdsakus mano rašysenos.
Noriu rašyti milijoninį kartą
mylimiausiąjį TAVO vardą,kuris pasilieka
prieš manąjį veidą į amžinybės bedugnes...
Iš šalies pasirodę protingi-tampa kvailiausiais,
nes NIEKS neišdrįstų nuspėti rytojaus.
Nutolsiu nuo tardymo ir to,
ko žinoti jau nebegalim...
Galim mirti nuo blusos,
ar nuo taurės medaus...
1- asis VISATOS KODEKSAS !-
Kas bando kitus sukramtyti,
ar tapti van Gogh'u -
APSIKLOJA ŽEME IR I Š N Y K S T A .
Klystate..,nes žmogus žino DAUG,o tai tik 1 procentas žinojimo iš Visatos gelmių ir vandenų gelmių.Kažkada man irgi tikėjimas buvo tik tradicija nueiti į bažnyčią, bet netrukus supratau - tikėjimas yra teisingas gyvenimas teisingų darbų apsuptyje.Kai teisingai gyveni,tai turi teisę ir prašyti.Jei pasitaiko netyčinių klaidų,tai visų pirma atsiprašysiu žmogaus.
Tu moteriskiu fantazijos beribes, kaip ir sekso troskimas. Be sekso kyla isterijos ir kiti marazmai, gerai istirti Z.Freudo
Gražu tai girdėti, betgi išmintingai surikiuota Jūsų dėkingumo malda, nebūtinai ir Romos katalikų bažnyčios patvirtinta, yra vienas iš rimčiausių dorų darbų, padedančių susitvarkyti ir save, ir visa aplinkui...tikėjimai tai išties nekažin kur labai toli bepažengė, o va mokslo žinių rinkimas yra taip pat vienas iš tų rimčiausių darbų - iš tiesų tai ne tiek jau daug tų nepažįstamų reiškinių ar stebuklų...
Taip..,esu katalikė ir žinau maldas- Tėve mūsų..,Sveika Marija ir kt.Jeigu metai skaičiuojami nuo Jėzaus Kristaus gimimo,tai per tiek metų tikėjimas,tradicijos..,daug pažengė į lankas.Nepažįstami reiškiniai,objektai,įv seansacijos buvo ir yra pavad. stebuklais,Dievais.Man tikėjimas,tai ne vaidinimas klūpojant,o dori darbai.
Seksas su ateiviais: neįtikėtinos istorijos, kuriomis jau susidomėjo mokslas