Išeisiu aš taip nieko nesulaukus
Neradusi, nes nieko neieškojau
Tik jausiu kaip lengvai man pinas kojos
Ir žiemos vėtra taršo plaukus

Nereikia, ne, nereikia sulaikyti
Einu per sniegą kaip per ryto rasą
Jei vakar keliavau į ralio trasą
Tai šiandien eisiu su svajonių vyru į terasą.

Lietau, laižau tave, ir tu mane laižai,
tavo akiu dregmej užges mano laužai,
tavus lašus sugersiu aš i savo kūną,
Po to pati istirpsiu... nuo dregnumo...

biški negavosi, tačiau siekis buvo.. ;)

Manoji siela - debesis prieš lietų
Dar akimirka, ir tuojau prapliups..
(Tuoj pabandysim suraityti trioletą)
Kad tik mane mylėtų, kad mylėtų
Ne Viešpats, ne likimas - Anupreta
Ir kad bučiuotų - iki lūpos nusilups
Manoji siela - debesis prieš lietų

Kai, paskaiteu net gniaužti ėmė kvapą
Godot jamiau pačias griaudžiausias dūmas
Ir vėl Anupretėlei pakištas pyragas
O man ir vėl su vegeta koldūnai...

Miela kaip, jauku, grazu skaityti...
tarsi angelas - tap tap - per sirdi basas,
Jeigu ka sakai - tikra teisybe,
vietoj briliku renkuosi pievos rasą...

Nepraeis tie pigūs varijantai
Neįžeidinėkit, susimildama, Žmogaus
Auksas, Tau, miela ir brilajantai
Ir po kojomis žvaigždynai nuo dangaus

O kas tasai odinis varikliukas?????
mielasis mano - tu mane zinai,
jau man geriau odinis rankinukas,
ir visa kita - man vienai...

Prisėsk, mergyte, išgersim po stikliuką-
Nuvilnys pagaugais šiluma ūmai.
Mes sukonstruosim odinį varikliuką
Ir veiks jis tyliai bei patikimai...

ir as sakau, geriau islaukti,
kol tikras vyras atsiras ant svieto,
tada gali sypsot jam jaukiai,
ir vaišint savo vinigretu...