„Žmonės labai aktyviai siuntė savo sapnus, kai kurie tapo nuolatiniais projekto „sapnuotojais”, kiti atsiuntė tik po vieną ar keletą. Iš viso surinkau apie 600 sapnų, kuriuose atsiskleidžia patys įdomiausi žmonių pasąmonės klodai“, – pasakoja N. Rekašiūtė.
Prie projekto prisijungus ir režisierei Elvinai Nevardauskaitei, menininkės sukūrė dokumentinį trumpametražį filmą „Karantino Sapnai“, kurį, laikydamasi visų atsargumo priemonių, filmavo Elvina. Filmo herojai pasakoja karantino metu susapnuotus sapnus ir patys juos interpretuoja.
„Norėjosi įamžinti dabartines žmonių būsenas, bet netiesiogiai – jie pasakoja sapnus, o mes suprantame, kad iš tiesų jie kalba apie išgyvenimus karantino laikotarpiu, nežinomybę, kovą su savo baimėmis. Įdomu ir tai, kaip jie patys išanalizuoja savo sapnus ir suteikia jiems prasmę. Tokiu būdu, pasinaudodami sapnais, žmonės turi galimybę atskleisti savo vidų“, – teigia E. Nevardauskaitė.
Režisierės nuomone, suvaržytas filmavimo pobūdis turėjo įdomų, netikėtą poveikį: „Filmavimas vyko laikantis saugaus atstumo, kiekvienam iš pašnekovų palikdavau dezinfekuotą mikrofoną prie jų namų durų ir laukdavau jų pasirodančių prie lango. Jaučiau, kad atstumas mus varžė, dėl to nesileidome į pokalbius. Pradėdavau filmuoti iš karto, nei kiek nesusipažinus. Kitą vertus, gal kartais yra lengviau atsiverti nepažįstamam žmogui?“
Karantino laikotarpiui įsibėgėjus, pasaulio žiniasklaida ėmė dalintis įvairiausiais moksliniais straipsniais apie pakitusius karantine gyvenančių žmonių sapnus: „Man visai dažnai pavyksta nuspėti tai, kas bus įdomu pasauliui. Todėl nelabai nustebau, kuomet žmonės ėmė siųsti nuorodas į straipsnius apie tai, kad pasikeitė mūsų sapnai“, – pripažįsta N. Rekašiūtė.
Sapnai moksliškai dar mažai ištyrinėti, tačiau neuromoksluose dažnėja bandymų aiškinti sapnavimo reikšmę smegenų veiklai: „Naujausi tyrimai rodo, jog REM miego stadija, kurioje mes sapnuojame, yra labai svarbi nuotaikos reguliavimui. Kuo ilgiau patiriame REM būseną miegodami, tuo mažesnė tikimybė sirgti depresija. Taip pat sapnuojant perprogramuojamos mūsų smegenys ir jose vyksta atsiminimų revizija: net mūsų pačių neįsisąmoninti įvykiai ir patyrimai sudėliojami į „stalčiukus“ smegenyse”, – teigia projekto autorė N. Rekašiūtė.
Video projektas apie karantino sapnus kviečia rimčiau pažvelgti į sapnus ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir į jų visuotinį, kultūrinį aktualumą: „Filmas iš dalies tampa ir archyvu, fiksuojančiu šiuolaikinio individo reakciją į suvaržymą, pirmąją pandemijos bangą. Tai žingsnis savirefleksijos link.”, - sako E. Nevardauskaitė.
