Prisiekusius interneto vartotojus kamuoja nuovargis, vienatvė ir abstinencijos sindromas, atskleidė naujausi tyrimai.
Esate įsitempęs? Suirzęs? Negalite prisijungti prie interneto? Žymus JAV psichiatras tvirtina, kad priklausomybė nuo interneto tapo rimta sveikatos apsaugos problema, kurią reikia oficialiai pripažinti liga, rašo britų dienraštis „The Guardian“.
Daktaras Jeraldas Blockas, redakcinio straipsnio, kurį naujausiame numeryje paskelbė autoritetingas mokslo žurnalas „American Journal of Psychiatry“, autorius, nustatė, kad pernelyg didelis domėjimasis žaidimais, pornografija ir pernelyg aktyvus elektroninio pašto ir interneto sparčiųjų žinučių programų (IM) naudojimas sukelia kompulsinį – impulsinį sutrikimą. Psichiatras tvirtina, kad šis sutrikimas (angl. compulsive – impulsive disorder) taip paplito, kad turėtų būti įtrauktas į Diagnostinį ir statistinį psichikos ligų žinyną – pirminį profesinį psichiatrų šaltinį, kuriuo gydytojai naudojasi diagnozuodami ir klasifikuodami psichikos negalavimus. Pasak jo, ši priklausomybė susideda iš keturių svarbiausių komponentų.
Tai besaikis naudojimasis internetu, dažnai prarandant laiko pojūtį ir slopinant svarbiausias psichologines nuostatas; abstinencijos sindromas, įskaitant pykčio, įtampos jausmą ir (arba) depresinę būseną nesant galimybės naudotis kompiuteriu; poreikis įsigyti vis modernesnių kompiuterių, diegti vis daugiau programų ar leisti prie kompiuterio vis daugiau laiko; tokios neigiamos pasekmės kaip polinkis ginčytis ir meluoti, bendras darbo našumo sumažėjimas, socialinė izoliacija ir nuovargis.
Akivaizdžiausiai priklausomybės nuo interneto padarinius galima pamatyti Pietų Korėjoje, rašo „The Guardian“. Ši šalis pagal plačiajuosčio interneto skverbtį pirmauja visame pasaulyje. J. Blockas nurodo, kad P. Korėjoje 10 žmonių mirė dėl trombų, kurie susidarė nuo ilgo sėdėjimo interneto kavinėse, o dar vienas buvo nužudytas dėl internetinio žaidimo. Psichiatro teigimu, šiandien priklausomybė nuo interneto P. Korėjoje laikoma „viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai“. Vyriausybės vertinimais nuo šios priklausomybės kenčia apie 210 tūkstančių vaikų, kuriems jau reikalingas gydymas. Beveik 80 proc. jų iš visko sprendžiant prireiks medikamentų smegenų veiklai gerinti, o beveik kas ketvirtą teks hospitalizuoti.
Pasak dienraščio, psichiatras pabrėžia, kad Pietų Korėjoje vienas vidurinės mokyklos moksleivis vidutiniškai kompiuterinius žaidimus žaidžia 23 valandas per savaitę, o tokie statistikos duomenys liudija, kad dėl to dar beveik 1,2 mln. žmonių patenka į rizikos grupę ir jiems reikia psichologo konsultacijų. Korėjos gydytojai skelbia pavojų, nes vis daugiau priklausomybės nuo interneto kamuojamų žmonių meta studijas ar išeina iš darbo, kad tik galėtų daugiau laiko praleisti prie kompiuterio. Kai kuriais duomenimis Kinijoje priklausomais nuo interneto galima laikyti 13,7 proc. paauglių, tai yra, beveik 10 mln. interneto vartotojų.
Oregono Sveikatos ir mokslo universitete Portlende (JAV) dirbantis psichiatras žurnale „American Journal of Psychiatry“ rašo, kad šios ligos paplitimo mastą JAV nustatyti sunkiau, nes čia žmonės dažniausiai internetu naudojasi ne interneto kavinėse, o savo namuose. Vis dėlto J. Blocko manymu situacija Amerikoje yra panaši. „Deja, priklausomybė nuo interneto sunkiai gydoma, yra susijusi su rimta rizika ir dažnai baigiasi recidyvais“, - tvirtina jis.
Duodamas interviu dienraščiui psichiatras sakė, kad jo manymu dėl šios priklausomybės negalima kaltinti tik tam tikro pobūdžio interneto svetainių. „Visa esmė – santykis su kompiuteriu, – aiškina gydytojas. – Iš pradžių žmogus jį pradeda suvokti kaip „svarbų kitą“. Vėliau dėl įvairių mechanizmų – el. pašto, žaidimų, pornografijos ir kt. – poveikio vartotojas su kompiuteriu pradeda sieti tas emocijas, kurias galėtų patirti realiame pasaulyje. Galų gale kompiuteris pradeda atiminėti iš žmogaus nepaprastai daug laiko. Ir tada, jei laidas staiga bus „nupjautas“, vartotojui tai prilygs geriausio draugo praradimui. Atsakomoji reakcija – įtūžis arba depresija“.
Niujorke gyvenantis 51 metų viengungis Harry Hustedas internete praleidžia po 16 valandų per dieną, rašo „The Guardian“. Jis tikina nejaučiąs priklausomybės, tačiau pripažįsta, kad anksčiau turėjo tokio pobūdžio problemų. „Anksčiau darbe prie kompiuterio praleisdavau po 8 valandas per dieną, o parėjęs namo dar kokias 7 valandas praleisdavau internete. Neidavau gulti iki 2 ar 3 valandos ryto, kol miegas mane taip prispausdavo, kad tiesiog virsdavau į lovą. Nevaikščiojau į parduotuvę, o draugai, televizorius ir visa kita man išvis nerūpėjo. Po tam tikro laiko suvokiau, kas vyksta, ir nutariau kažką daryti. Dabar, jei ir užsuku kada į „MySpace“, tai tik dėl to, kad pareklamuočiau savo verslą“, - pasakoja jis.
Visame pasaulyje steigiamos klinikos, kurių specializacija – priklausomybės nuo interneto gydymas. Čia pacientus bandoma išvaduoti nuo eilinės interneto „dozės“ poreikio. Daugelis be jokios ironijos lankosi organizacijų, kurių pavadinimai skamba panašiai kaip anoniminių interneto „alkoholikų“ klubai, interneto svetainėse. Priklausomybės nuo interneto gydymo centro Bredforde (Pensilvanijos valstija) atstovai sako, kad šis sutrikimas vis dažniau figūruoja baudžiamosiose bylose, skyrybų procesuose, su darbo teise susijusiuose konfliktuose. Šiame centre teisininkai konsultuojami dėl daugelio su priklausomybe nuo interneto susijusių problemų, įskaitant ir anonimiškumo faktoriaus įvertinimą tiriant neteisėtas seksualinio aktyvumo išraiškas internete.
„American Journal of Psychiatry“ vyriausiasis redaktorius Robertas Freedmanas teigia, kad ši priklausomybė gali būti įvairių formų. „Korėjoje ji pirmiausia siejama su žaidimų svetainėmis. Amerikoje greičiausiai su „Facebook“. Pornografija, azartiniai žaidimai, plepėjimas su draugais pokalbių svetainėse – visa tai buvo ir anksčiau, bet dabar šios paslaugos kur kas prieinamesnės“, - cituoja jo žodžius „The Guardian“.
