Prieš laidojimo ceremonijas būdavo užsakomi fotografai, kurie įamžindavo mirusįjį taip, kad šis atrodytų dar gyvas – miegantis ar užsimerkęs. Kūnai būdavo nugrimuojami, aprengiami, sušukuojami ir pastatomi arba pasodinami. Kartais lavonams būdavo atmerkiamos akys, kad šie atrodytų it gyvi.
Tokius portretus dažniausiai užsisakydavo pasiturinčios šeimos, mat tai buvo tikra prabanga. XIX amžiuje žmonių mirtingumas buvo kur kas didesnis, nei dabar, todėl tokios fotografijos verslas klestėjo.



