Šia proga jis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino itin atvira žinute, kuria sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
„Gavau dovanų lėtą gyvenimą“
R. Petrauskas savo žinutę pradėjo padėka tiems, kurie buvo šalia sunkiausiu metu.
„Laba diena, gerieji žmonės. šią mano 50 gimtadienio dieną jaučiuosi dėkingas jums visiems už aukas, kurių dėka galiu gydytis, palaikymą, linkėjimus, prisiminimą, pagalvojimą, maldą. Labai tai jaučiu, ir gal tik dabar suprantu, kas yra dėkingumas.
Šiandien taip pat kaip ir kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad, jis taip mane myli, kad esu gyvas, galiu jausti ir visa tai patirti .
kadangi dauguma klausia, o aš kiekvienam atskirai atsakyti nesugebėsiu, tai pamėginsiu bendrai atsakyti į klausimą „kaip aš laikausi ir kokia mano sveikata?
Tai nelengvas klausimas, nes atsakymas skiriasi nuo požiūrio kampo: jei matuotumėm efektyvumu, darbingumu, naudingumu visuomenei, ambicijomis, ir veiklos projektais , tada nelabai. Praėjo pusė metų ir netapau nei efektyvus, nei darbingas, nei naudingas, tebesu pernelyg lėtas pasaulyje, kuriame visi kažkur skuba.
Bet žinot, žiūrėdamas į skubančius žmones pro aštunto aukšto langą, ryte lėtai gerdamas mylimą puehr arbatą, aš kartais jaučiuosi kaip Hansas Kastorpas ant Tomo mano „Užburto kalno“, ten laikas teka kitaip ir nėra kaltės dėl neatliktų pareigų. Aš turiu laiko knygoms, turiu laiko savo gyvenimo apmąstymams, dienoraščiui, turiu tylos, kurioje girdžiu save. aš gavau dovanų lėtą gyvenimą, nors tikrai norėčiau, turėti abi rankas, pats atsipjauti juodos duonos, užsitraukti užtrauktuką kai šalta, laisvai vaikščioti kur širdis geidžia , gulėti ant pilvo, dainuoti, aš tikrai norėčiau pasveikti, bet nežinau ar norėčiau palikti „Užburtą kalną“ ir grįžti į nesibaigiantį lygumų maratoną“, – teigė Robertas.
Šviesa per žaizdas
Istorikas prisiminė ir paskutinę prieš insultą skaitytą knygą – Fiodoro Dostojevskio „Brolius Karamazovus“ bei joje cituojamą Evangelijos išmintį apie kviečio grūdą. Ši metafora jam tapo raktu į dabarties suvokimą.
„Nežinau. Užtat dabar žinau , ką reiškia posakis jog šviesa į mus patenka per žaizdas.
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių. šia Evangelijos pagal Joną, išmintimi prasideda Fiodoro Dostojevskio, „Broliai Karamazovai“ – paskutinė mano vasaros knyga prieš insultą.
Aš nežinau, ar esu grūdas, iš kurio išaugs vaisių, bet žinau, kad jei nebūčiau apmiręs, tai tikrai būtų neįmanoma...
Kartais tikrai būna sunku, bet kai gauni tiek meilės, esi stiprus net kai esi silpnas.
Tai tegu bus toks atsakymas į klausimą“ aš esu silpnokas, bet dėl to stipresnis arba, sveikata taisosi lėtai bet aš laikausi visai gerai ir šiandien net išgersiu taurę vyno“, – rašė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
