Žmonės dažnai slepia šią problemą, delsia kreiptis į gydytojus. Tačiau ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis.
„Pirmieji simptomai, dėl kurių kreipiasi žmonės, yra nemalonus pojūtis tuštinimosi metu arba po jo. Neretai, jie ateina į gydymo įstaigą pastebėję kraują po pasituštinimo. Reikėtų suprasti tai, kad dažniausiai hemorojus nėra skausmingas, jeigu mes kalbame apie lėtinį hemorojų. Jeigu tai yra ūmesnė ligos stadija, kai turime to mazgo užsitrombavimą, kai išsivysto krešulys mazgo viduje, tada atsiranda skausmas, skausmingas tuštinimas“, - laidoje pasakos „Fi Clinica“ gydytoja chirurgė Aistė Rikterė.
Žodis „hemorojus“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia kraujagysles, pripildytas kraujo. Daugelis žmonių dėl šios ligos jaučiasi nepatogiai ir vizitą pas gydytoją atideda kiek įmanoma vėlesniam laikui. Gydytoja A. Rikterė pabrėžia, kad nereikėtų delsti, nes liga gali progresuoti.
„Yra žinomos keturios ligos stadijos. Pirmoje stadijoje mes kraujo krešulių mazgų vizualiai nematome ir neapčiuopiame. Kartais jie gali pasireikšti nemaloniu pojūčiu, galbūt, kraujo pasirodymu. Antrosios stadijos metu, tuštinantis matoma ir jaučiama kaip jie iškrenta, bet po pasituštinimo jie grįžta atgal. Trečiosios stadijos metu, mazgai yra iškritę kiekvieno tuštinimosi metu ir juos kartais reikia net sugrąžinti ranka. Ir ketvirtoji, labiausiai pažengusi stadija, kuomet mazgai yra pastoviai iškritę. Tokius mazgus mes rekomenduojame šalinti, nes paprastai jie trukdo normaliai žmogaus veiklai“, - laidoje išsamiai papasakos gydytoja A. Rikterė.
Dažniausiai operacija reikalinga ne daugiau kaip ketvirtadaliui pacientų, sergančių hemorojumi. Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija yra atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus.
„Savo pacientams sakau, kad nereikėtų bijoti pačios operacijos, nes tos operacijos metu mes nieko nejaučiame. Labiau reikėtų bijoti pooperacinio laikotarpio. Ypatingo pasiruošimo operacijai nereikia. Pacientas atvyksta į gydymo įstaigą nevalgęs ir negėręs. Naudojama įprasta anestezija, dažniausiai – spinalinė nejautra“, - apie hemorojinių mazgų šalinimo operaciją laidoje pasakos „Fi Clinica“ chirurgė A. Rikterė.
Operacija trunka nuo trisdešimties minučių iki valandos. Konkretus operacijos metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Išoperavus ir pašalinus hemorojinius mazgus, ligos atsinaujinimas yra labai retas.
„Šiuo metu yra naudojami instrumentai, kurie kartu ir pjauna, ir kopuliuoja. Turime ultragarsinius prietaisus, kurie lygiai taip pat atlieka pjovimo, kirpimo, kopuliavimo funkcijas. Taip sumažinama pooperacinė žaizda ir palengvinamas pooperacinis laikotarpis. Į normalų gyvenimą, paprastai, žmonės grįžta jau po dviejų savaičių“, - laidoje pasakos gydytoja A.Rikterė.
Yra nustatyta, kad su šios ligos simptomais, bent kartą gyvenime susiduria apie 80 procentų žmonijos. Kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas laidoje pasakos, jog labai svarbu žinoti, ką daryti, kad nesusirgtume.
„Iš kineziterapijos pusės, šiais laikais mes labai dažnai užsisėdime tiek ofise, tiek darbe, tiek automobiliuose ir visur kitur. Pažiūrėjus į mūsų kasdieninį gyvenimo ritmą, per dieną mes prasėdime kokias 8-9 valandas. Gravitacija negailestingai mus spaudžia žemyn ir veniniam kraujui sunku grįžti. Jei jūs susirgote hemorojumi, aišku, kad reikia kreiptis pas reikiamus specialistus, kurie gali pašalinti šitą priežastį. Bet jei dar nesergate ir nenorite susirgti, kasdien reikia padaryti bent 10 000 žingsnių. Taip pat, reikia gerti pakankamai skysčių ir valgyti gerą bei kokybišką maistą, kuris turi pakankamai daug ląstelienos ir skaidulinių medžiagų“, - laidoje pasakos kineziterapeutas Nerijus Brazdžiūnas.
„Laikantis prevencinių priemonių, jeigu nėra polinkio į silpnas venų sieneles, galima išvengti hemorojaus. Reikia laikytis dietos, būti fiziškai aktyviais, vengti alkoholinių gėrimų, valgyti skaidulinį maistą. Iš esmės, ši liga yra išsivysčiusių šalių ir patogų gyvenimo būdą mėgstančių žmonių liga. Rekomenduojama vengti net ilgo sėdėjimo tualete. Sėdėti net ir tualete reikia tvarkingai, o ne su laikraščiu ar telefonu“, - jau šį sekmadienį 12 valandą medicinos laidoje „Sveikas rytojus“ pasakos chirurgė A. Rikterė.
Televizinis medicinos žurnalas „Sveikas rytojus“ apjungia visas medicinos pasaulio sritis bei sveikos gyvensenos filosofijas. Prie laidos vairo stojo 4 vedėjai, kurie savo srities rubrikose dalinasi svarbiausiomis, naudingiausiomis, aktualiausiomis ir naujausiomis medicinos, farmacijos ir sveikatingumo pasaulio aktualijomis. Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalina laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas vienas iš „Fi Clinica“ įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakoja apie sveiką grožį, iliuzionistas, VšĮ „Įveik vėžį“ vadovas Arvydas Stonys ieško gydomosios gamtos ir mokslo galios, o šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė supažindina su naujausiomis medicinos aktualijomis.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
