Kažkodėl visi esame įsitikinę, kad kuo daugiau valgome vaisių, tuo geriau mūsų figūrai. Ir tik todėl, kad nežinome, jog yra nemažai vaisių, paverčiančių niekais „vaisiai – geriausia dieta“ taisyklę.
Rekomendacijos valgyti kuo daugiau vaisių, be kita ko, paremtos faktu, kad juose palyginti mažai kalorijų. Pavyzdžiui, 100 g obuolių yra 45–50 kalorijų. Tai net 4,5 karto mažiau nei ruginėje duonoje. Net bananui iki duonos toli – jame apie 65 kalorijas.
Vaisių kaloringumas toks mažas todėl, kad juose daug vandens. Taigi džiovintuose vaisiuose kalorijų jau būna daugiau nei duonoje (atitinkamai 280 ir 240 kalorijų).
Tačiau ar daug mes išlošiame iš vaisių nekaloringumo? Pasirodo, ne. Netgi priešingai: vaisiai skatina apetitą ir padeda kauptis riebalams! Netikite?
Su apetitu reikalai paprasti. Vaisiuose ir uogose yra rūgščių, stimuliuojančių skrandžio sulčių išsiskyrimą ir skrandžio sienelių motoriką.
Tad vaisiai veikiau tinka apetitui skatinti nei alkiui numalšinti. O štai riebalų kaupimosi mechanizmas susijęs su fruktozės – tam tikros cukraus rūšies – apykaitos ypatumais. Fruktozės ir gliukozės molekulės kartu sudaro sacharozės molekulę. Sacharozė mums geriau žinoma kaip paprastas cukrus.
Iš gliukozės molekulių susidaro sudėtiniai angliavandeniai.
Taigi buvo nustatyta, kad esant vienodam fruktozės ir gliukozės kaloringumui sotumo jausmas ateina gerokai lėčiau. Kodėl? Nes fruktozė gali lengvai virsti riebalų molekulės pirmtaku acetilo koenzimu A ir įsilieti į riebalų sintezės procesą. O krakmolo, kurio yra duonoje, kruopose, makaronuose, sudėtyje esanti gliukozė to padaryti negali. Tiksliau, gali, bet labai jau sunkiai. Vadinasi, organizmui nėra kur dėti gliukozės ir krakmolo, jie gana greitai suteikia sotumo jausmą (kas nežino, kad pavalgius duonos ar bulvių pasisotinama greitai ir ilgam). O štai fruktozę organizmas paverčia riebalais ir „pasideda atsargai“. Tad ir sotumo jausmo vartojant daug fruktozės reikia laukti labai ilgai.
Beje, riebalai sotumo „duoda“ dar mažiau nei fruktozė. Jų organizmui net nereikia perdirbti – galima tiesiog imti ir „sandėliuoti“.
Eksperimentais įrodyta, kad padidinus fruktozės kiekį racione didėja bendras maisto kaloringumas ir padidėja riebalų masė. Padauginus krakmolo maiste bendras jo kaloringumas per parą sumažėja. Be to, pamažu ima mažėti riebalų masė arba bent jau stabilizuojasi. Šiuo keistu fenomenu paremta viena naujausių dietų, kurios pagrindą sudaro kuo daugiau krakmolo ir baltymų, kuo mažiau riebalų.
Kai kurie mokslininkai mano, kad katastrofiškas nutukimo plitimas tarp amerikiečių iš dalies susijęs su padidintu fruktozės vartojimu. Ir tikrai: statistika rodo, kad per pastaruosius 30 metų amerikiečiai ėmė valgyti 1,5 karto daugiau vaisių ir gerti 1,5 karto daugiau saldžių gazuotų gėrimų su fruktoze.
Yra mokslinių duomenų ir apie tai, kad didesnis fruktozės kiekis kasdieniame maiste sutrikdo medžiagų apykaitą ir prisideda prie arterinės hipertonijos, aterosklerozės, cukrinio diabeto atsiradimo.
Ilona STONKUVIENĖ
