petrut, ataik, as cia viena jau nesustvarkau...neznau ku daryc, baisu tiap pasdare...

sijonas mano languotas
vejo glamonems padziautas,
as vis norejau vejo,
nes jis man pazadejo...

Būtų, jeigu man pagelbėtum :)

Ramaus vakaro miesto žibintų šviesoj
Rudenio lapai po kojom čežės.
Rankos šals be tavęs vėsumoj
Ir laukimas visai nepadės.

Atminty vis dar šildau svajonę,
Per draugystės takus ėjom mes.
Tik dabar svaigi ši kelionė
Į jaunystės namus mus nuves.

Koldunai, a man bus magaryciu?
nuo petrutes gal sakau mazu kas liks...oi, lapatuoju virtuven, man vedarai svyla.tfu, uzsiplapejau...

Petrutė labai virtualiai džiaugiasi virtualiom dovanėlėm :))))
Nori, padovanosiu kokį pažadėlį ar svajonytę? Daug jų man pastaruoju metu atseikėta ;)

nu viskas su Jumis aišku - aš pats susiorganizuosiu - laukite Šv. Valentino :)

ir kveplau noretau cik sau...ale is draugystces nastojasnos ir uz petruti dziaugiuos...

O tu patikrink informacija. >:)

Tai gal tu kartai Petrutės draugė būsi? Gal patarsi man?