Socialiniame tinkle D. Gaičiūnaitė-Dirmė paviešino naują įrašą.
Jame moteris pasidalijo savo mintimis apie tai, ką ji pamatė viešojoje erdvėje pasidalijusi apie skaudžią augintinio netektį.
Moteris neslėpė, kad kai kurie žmonių žodžiai gerokai nustebino.
„Šiomis dienomis, kai dalinuosi savo netektimi, pamačiau du visiškai skirtingus pasaulius. Viename – jūsų begalinė šviesa ir palaikymas, už kurį esu giliai dėkinga. Kitame – šaltas cinizmas, bandantis pamokyti, kaip „teisingai“ gedėti ir kaip „turėčiau“ jaustis.
Vis dar dažnai sakoma: jei mirė ne žmogus, nėra ko ir verkti. Gavau komentarų, kad liūdėti viešai dėl augintinio netekties yra „koktu“. Tai bandymas sugėdinti, įsprausti į rėmus ir liepti savo jausmus palikti tik sau...
Noriu paklausti – nuo kada meilė tapo rūšiuojama? Nuo kada ištikimybė, trukusi metai iš metų, tampa mažiau vertinga tik todėl, kad ji buvo keturkojė?
Mano atsakymas paprastas: tas, kuris moka mylėti gyvūną, moka mylėti ir žmogų. Jokia netektis nėra „maža“, o gebėjimas užjausti yra didžiausia žmogaus vertybė. O tas, kuriam kito ašaros dėl gyvūno netekties sukelia „koktumą“, parodo savo paties emocinį skurdą. Toks išėjo manifestas...
Ačiū visiems, kurie suprantate, kad širdis dūžta ne pagal vadovėlį, o pagal tai, kiek stipriai mylėjai.
Pakalbėkime apie empatiją ir emocinį cinizmą. Ar skausmas turi „galiojimo licenciją“? Kokia jūsų nuomonė?“ – klausė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
