Ar galime teigti, kad mylimiausios populiaraus dainų kūrėjo ir atlikėjo, miuziklų artisto, charizmatiškojo Marijaus Mikutavičiaus moterys yra mama ir močiutė? To paklausiau jo paties, prieš kelias dienas sulaukusio 39-erių, gyvenime patyrusio ir šilto, ir šalto, o kūryboje pasiekusio didelių aukštumų.
“Ei, kolegos, nepamirškite, kad aš ne tik sūnus ir anūkas, bet dar ir vyras. O mama ir močiutė - tai MOTERYS, prieš kurias visada giliai viduje atsiskaitau, kad ir ką būčiau iškrėtęs", - prisipažįsta Marijus.
Jos - pradžių pradžia
O štai antruoju Lietuvos himnu vadinamos dainos “Trys milijonai" bei kitų dažnai skambančių kūrinių autoriaus ir atlikėjo mama Vida Mikutavičienė, apie savo vienturtį be jaudulio kalbėti negali. Kai apsilankėme jos namuose, kuriuose Marijus dabar tik svečias, moteris rodydama jo kambarį tokį, kokį jis paliko išeidamas į savarankišką gyvenimą, sakė: “Jaučiu, kad jam gyventi nėra lengva, kad jis pavargsta nuo darbų krūvio, dėmesio. Marijus labai judrus, vis lekia, bėga, jam viskas įdomu, bet jis ir labai jautrus, niekada nebuvo storžievis ir visa kuo panašus į mane. Gal todėl, kad mudu abu esame to paties Zodiako ženklo, abu “avinukai".
Su Marijumi, kurį draugai vadina ir Marijonu, ir Marka, ir Mario, apie mamą kalbėjomės atskirai, nes jis nesuskubo atvykti į Šeškinę, kur gyvena tėvai. Paklaustas apie mamą, pramogų pasaulio įžymybė šmaikštavo: “Mama yra mama... Ji yra ir gardžių blynų kepėja, cepelinų gamintoja, visos giminės nelaimių surinkėja ir didžiausia sielvartautoja, aršiausia televizijos kritikė, baisi ginčininkė, jautriausia viso pasaulio įvykių analitikė, varguolių užtarėja, mano tėčio apsirengimo mados prižiūrėtoja, gėlių sodintoja, visų kelyje pasitaikiusių žmonių pašnekovė, atkakli mano gyvenimo stebėtoja ir dainininko Romo Dambrausko gerbėja". Įdomu, ką pasakytų tėtis Juozas Mikutavičius, ilgametis Liaudies kultūros centro vadovas, vienas iš dainų švenčių organizatorių, jų vyriausiasis dirigentas... Bet šį sykį tema ne apie jį.
Pasak Marijaus, meilė - pernelyg mitologizuota ir nesuvokiama sąvoka. “O mama ir močiutė yra realios ir nepajudinamos kaip bažnyčia, kurios tu ir prisibijai, kartu ir ateini atsipūsti bei apsikabinti. “Jos yra mano pradžių pradžia. Ir, reikia pripažinti, baisiai gera pradžia. Man bus labai liūdna, jeigu pabaigą aš kaip nors sumausiu", - svarsto vyras.
Tokios pat geros akys
Kaip mamos myli ir, žinoma, palepina mažus ir kiek paaugusius vaikus, kurie yra šalia, puikiai žinome. Vida to neneigia, bet kaip šie ryšiai klostosi toliau. Ar dažnai mama susitinka su suaugusiu, jau spėjusiu vesti bei išsiskirti su žmona, daug pasiekusiu žinomu sūnumi? “Susitinkame nedažnai. Bet per šventes Marijus visada atvažiuoja, nepamiršta pasveikinti. Štai neseniai visa giminė šventė močiutės, mano mamos, 95-metį. Jis buvo kartu, o močiutę nuo pat vaikystės, ko gero, myli labiau už mane. Juodu turi visokių paslapčių. Galite paklausti ir jos pačios".
Ta proga pasinaudojau, senolė prisėdo prie stalo. Albina Sušinskienė žiemos metu gyvena pas dukrą Vilniuje, o vasarą grįžta į savo tėviškę Lazdijų rajone, Papečių kaime, kur laukia kita dukra. Močiutė - tokių pat gerų ir šviesių akių, kaip ir Vida bei Marijus. Pasirodo senolė turi 7 anūkus, 9 proanūkius ir 3 proproanūkius. Albina buvo šaulė ir pasigyrė, kad net nešiojosi su savimi ginklą. O apie Mariuką ir apie tai, kaip jis kaime iki užkimimo dainuodavo, ji gali daug papasakoti.
Tik nebūk niekuo!
Marijaus gi klausėme, už ką jis labiausiai dėkingas mamai, kokius jos priesakus perėmė, kai dar nebaigęs žurnalistikos studijų išėjo gyventi savarankiškai. “Ji man ant Vytauto Kernagio plokštelės kitados užrašė: “Būk kas nori, tik nebūk niekuo!" O kai atsiskyrėme... Gerai atsimenu, kad ji labai verkė. Ko gero, verkia iki šiol, kai aš nematau, - sakė M.Mikutavičius. - Yra tokios “Pink Floid" eilutės. Maždaug: “Mama laikys tave po savo sparneliu. Mama tau neleis skristi, bet gal leis dainuoti, laikys tave šiltai ir patogiai. Bet, žinoma, mama pastatys sieną. Vienturtis tu ar ne, bet vieną dieną turi nugriauti sieną ir išeiti savimi rūpintis pats. Ir taip turi būti".
Neskuba paverkti ant peties
Kiek sūnus ir mama vienas kitam atviri, ar pasiguodžia, jeigu kas nesiseka, ar skuba paverkti ant peties?
Mama tvirtina, kad stengiasi Marijaus nenervinti, nes jam ir taip nelengva, o dabar juo labiau, nes jis dabar rašo magistro darbą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.
Mariaus nusiteikimas panašus: “Aš nesu iš tų vaikų, kurie bėga pas mamą pasriūbauti. Savo problemas sprendžiu pats, o ką labiausiai noriu nuslėpti, vis tiek parašo spauda. (Juokiasi.) Taigi mes daugiau kalbamės apie kitus dalykus - televiziją, spaudą, knygas, politiką, maistą ir giminaičių ligas. Pastarąsias savas slepiame ir nutylime. Nežinau, ar taip apsaugojame vienas kitą, ar labiau užsidarome".
Daina mamai dar neparašyta
M.Mikutavičius yra parašęs nemažai dainų apie tautą, patriotizmą, sielos nerimą, meilę ir kt. Tas patriotizmas, meilė Lietuvai specialiai šeimoje ugdomas nebuvo. Tiesiog Mikutavičiai buvo tokie, kurie labai mylėjo ir myli Lietuvą, kaip toje jo paskiausiai sukurtoje Marijaus dainoje, skambėjusioje Kovo 11-ąją Katedros aikštėje vykusiame koncerte.
O mamai skirtos dainos, ko gero, ir nėra? “Įdainavau vieną dainą su “Džimbos" vaikais, skirtą mamai, kurią sukūrė Andrius Borisevičius. Ji labai graži, bet pats tokios niekada neparašyčiau. Aš taip nemoku kurti. Man nepatinka saldėsiai, kur visos močiutės “žilagalvės", o mamos “darbščiarankės". Jos tokios ir yra, tačiau pasakyti taip reiškia nepasakyti nieko apie tą tvirtą, o kartu ir sudėtingą ryšį tarp vaikų ir tėvų. Gal kada nors ta daina gims", - sakė jis.
Kokia mamai ir močiutei geriausia dovana? Marijus sako: “Žinau, kad aš galiu padovanoti knygą ar rožinį su kryželiu, tačiau jos krykštaus taip, lyg būčiau padovanojęs naminį dramblį. Tą jos moka. Mūsų giminėje baisiai paprasta pasirodyti dėmesingu vaiku".
Giedrė Milkevičiūtė.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius / Brigita"
