Iš pradžių jai buvo diagnozuotas mialginis encefalomielitas (ME), tačiau gydymas fizioterapija nepadėjo – jos būklė tik blogėjo, skelbė themirror.com.
Laukia kojų amputacija
Vėliau gydytojai nustatė funkcinį neurologinį sutrikimą, kai smegenys netinkamai perduoda signalus kūnui. Megan būklė tapo itin sunki – ji patyrė paralyžių nuo kaklo žemyn, neteko kalbos, judėjimo, jėgos, o kuriam laikui – net ir regėjimo. Dėl maitinimosi sunkumų jai buvo įvestas nazogastrinis zondas.
Megan pasakoja, kad skausmas buvo nuolatinis ir nepakeliamas. Ji teigė: „Aš galėjau jausti, kaip mano kojų kaulai trinasi vienas į kitą, bet man vis kartojo, kad skausmas yra mano galvoje ir kad jis nėra tikras. Aš 24 valandas per parą tyliai klykiau.“
Jos būklė vis blogėjo, o gydytojai ilgą laiką nerado aiškios priežasties, kodėl jos kojos sustingo ir pradėjo deformuotis. Ji buvo hospitalizuota ilgam laikui – vietoje planuotų kelių dienų tyrimų ligoninėje praleido pusantrų metų.
Ji sakė: „Mano pediatras sunerimo, kad galėjau patirti insultą, todėl buvau skubiai nugabenta į ligoninę. Turėjau būti ten keturias dienas tyrimams, tačiau išėjau tik po pusantrų metų.“
Bristolio ligoninėje Megan prarado beveik visas pagrindines funkcijas. „Kai patekau į komai panašią būseną, neturėjau jokio supratimo, kas vyksta. Niekas negalėjo manęs pažadinti. Mano kojos buvo visiškai sustingusios tiesioje padėtyje ir net taikant anesteziją jiems nepavyko sulenkti mano kelių.“
Galiausiai jos kojos deformavosi negrįžtamai. Ji sakė: „Mano kairysis kelias yra sulinkęs 45 laipsnių kampu, o dešinysis – netrukus toks pat. Vienintelė man likusi išeitis yra amputacija.“
Gydytojai ir chirurgai ilgą laiką buvo sutrikę dėl jos būklės, o ji pati jautėsi apleista ir negavusi laiku reikiamos pagalbos.
Sulaukusi pilnametystės ji buvo išrašyta iš vaikų ligoninės ir, jos teigimu, metus liko be jokios pagalbos. Ji sakė: „Iš esmės buvau palikta sunykti ir mirti lovoje.“
Vėliau ji buvo perkelta į specializuotus slaugos namus, tačiau jos būklė toliau blogėjo, o keliai tapo negrįžtamai pažeisti.
Megan taip pat susiduria su priepuoliais ir lėtiniu skausmu, o kasdienis gyvenimas jai itin sudėtingas.
Ji sakė: „Aš negaliu vaikščioti pati, todėl visur turiu šliaužti sėdmenimis arba naudotis neįgaliojo vežimėliu.“
Dabar ji ruošiasi abiejų kojų amputacijai ir siekia susigrąžinti bent dalį savarankiškumo, taip pat renka lėšas elektriniam neįgaliojo vežimėliui.
Nepaisant visko, Megan dalijasi ir savo vilties žinute kitiems: „Jei kažkas jūsų kūne atrodo ne taip, prašau, įsiklausykite į tai ir pasitikėkite savimi. Šešerius metus buvau ignoruojama, ir dėl to vienintelė man dabar prieinama operacija, deja, yra amputacija.“
Ji priduria: „Jei susiduriate su amputacija, noriu būti sąžininga su jumis – nėra žodžių, kurie galėtų tai iš tikrųjų palengvinti. Tai niokojanti ir gyvenimą keičianti patirtis, kurios niekam nelinkėčiau. Viskas, ką galite daryti, yra gyventi po vieną dieną. Bus dienų, kai viskas atrodys nepakeliamai, ir tai yra normalu. Leiskite sau jausti viską, kas ateina su šia kelione.
Kova nereiškia, kad esate silpni – tai reiškia, kad esate žmogus. Tačiau net ir tamsiausiomis akimirkomis stenkitės įsikibti į mažiausius teigiamus dalykus. Kartais viltis pasireiškia pačiomis mažiausiomis formomis: geru žodžiu, stiprybės akimirka ar tiesiog dar viena išgyventa diena.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
