Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt būsimas medikas papasakojo, kokia yra Lietuva jo akimis, atskleidė, kas labiausiai nustebino šalyje bei pateikė nuomonę apie jos gyventojus.
Gyvenimas Tel Avive
„Esu iš Izraelio, Tel Avivo, bet jau šešerius metus gyvenu čia, Kaune. Studijuoju mediciną, ir iš tikrųjų jau baigiu – po trijų mėnesių baigsiu studijas. Per tą laiką daug patyriau Lietuvoje. Esu žmogus, kuris visas gyvenimo patirtis tarsi „užsifiksuoja“ galvoje – turiu daug istorijų ir daug nuomonių apie įvairius dalykus“, – šyptelėjo jis.
Prisimindamas gyvenimą savo gimtajame mieste pašnekovas papasakojo, kad prieš atvykdamas ten baigė mokyklą, atliko privalomąją karo tarnybą, skynė laimėjimus sporte.
„Tuo metu mokiausi mokykloje, buvau Izraelio čempionas karate. Beje, žinau, kad ir Lietuvoje ši sporto šaka populiari – čia yra labai stiprių kovotojų. Taip pat sportavau ir kitus sportus – bėgiojau ir panašiai. Vėliau trejus metus tarnavau kariuomenėje, nes Izraelyje tai yra privaloma. Tarnyba kariuomenėje buvo įdomi patirtis“, – kalbėjo pašnekovas.
Juokingas draugo klausimas ir kelias į Lietuvą
Į Lietuvą jį atvedė noras studijuoti mediciną. Vaikinas prisiminė juokingą klausimą iš draugo, kai jo paklausė apie Lietuvą.
„Turėjau draugą, kuris čia baigė studijas ir tapo gydytoju. Paskambinau jam ir paklausiau: „Ar rekomenduotum studijuoti Lietuvoje?“ Jis atsakė: „Galiu tau atsakyti vienu klausimu.“ Aš sakau: „Gerai, klausk.“ O jis man: „Kas tau labiau patinka – blondinės ar brunetės? Jeigu patinka blondinės – važiuok į Lietuvą, jei brunetės – į Rumuniją“, – juokėsi Ilan.
O iš tiesų, išvykti į užsienį dėl mokslų jis pasirinko dėl didžiulės konkurencijos Izraelyje. Norėdamas įstoti į universitetus, jis paraiškas teikė į kelias šalis, tačiau galiausiai pasirinko Lietuvą.
„Bet, jei rimtai, Izraelyje labai sunku įstoti į mediciną. Turime tik keturis universitetus ir apie 10 milijonų gyventojų, todėl konkurencija yra milžiniška. Lietuvoje konkurencija mažesnė, nes gyventojų mažiau, o universitetai – du. Todėl čia lengviau įstoti. Tai buvo viena iš šalių, kur mane priėmė. Taip pat buvau priimtas Latvijoje ir Čekijoje, bet pasirinkau Lietuvą, nes turėjau draugų, su kuriais nusprendėme atvykti kartu.
Taigi, sprendimas buvo šiek tiek atsitiktinis, bet kartu ir pagrįstas – pasitikėjau žmonėmis, kurie čia jau buvo studijavę“, – paaiškino I. Rabich.
Noras tapti mediku jį aplankė paauglystėje, nors anksčiau buvo sakęs, kad gydytojo kelio tikrai nesirinks dėl ilgai besitęsiančių mokslų.
„Kai buvau vaikas, sakiau mamai, kad niekada nebūsiu gydytojas, nes tai kvaila – reikia per daug mokytis. Bet kažkas pasikeitė, kai man buvo apie 13–14 metų. Tarsi „persijungė“ mąstymas – pradėjau labai gerai mokytis, viskas pradėjo sektis, smegenys tarsi „įsivažiavo“. Ir tada supratau, kad galimybės neribotos. Pagalvojau – kodėl gi ne?“ – sakė pašnekovas.
Pirmas įspūdis – nekoks
Atvykus į Lietuvą izraelietis susidūrė su itin nemalonia situacija – butas, kurį jis išsinuomavo, visiškai neatitiko lūkesčių. Šis įvykis gerokai apkartino pirmąjį šalies įspūdį.
„Pirmas įspūdis, tiesą sakant, buvo labai blogas. Nes pirmą kartą atvykęs į Lietuvą buvau apgautas – išsinuomojau butą, kuris realybėje buvo labai prastos būklės. Bet tai nereiškia, kad taip yra visur – tiesiog man nepasisekė. Atvykau į butą, o jis buvo pilnas vorų, blakių ir visko, kas tik įmanoma. Pagalvojau: „Gerai, praleisiu čia vieną naktį, o rytoj susirasiu kitą vietą.“
Išėjau trumpam pavalgyti – gal kokioms 20 minučių. Grįžtu, o bute stovėjusi didelė vaza nukritusi ir sudužusi. Niekas jos nelietė, nieko ten nebuvo. Tada pagalvojau, kad čia kažkas negerai. Tiesiog išėjau, apsistojau viešbutyje ir vėliau susiradau kitą butą“, – dabar jau su šypsena papasakojo medicinos studentas.
Jo teigimu, Izraelis ir Lietuva akivaizdžiai skiriasi vizualiai – prie to jis pratęs nebuvo. Nepaisant visko, vėliau pradėjo pamilti tai, kas pradžioje atrodė keista.
„Iš pradžių buvo sunku, nes viskas labai skiriasi nuo Izraelio. Izraelyje dauguma pastatų yra nauji, aukšti. Taip pat beveik kiekviename mieste per 10 minučių gali pasiekti Viduržemio jūrą. O čia – viskas kitaip. Pastatai žemesni, dažnai senesni, ir nėra jūros šalia. Na, nebent Palanga – bet tai ne visai tas pats, nors vis tiek kažkas panašaus. Taigi pirmas įspūdis buvo labai kitoks, šiek tiek keistas. Bet ilgainiui pripranti, ir dabar net pradedi tai pamilti“, – atviravo jis.
Lietuviai izraeliečio akimis
Pasak Ilan, praėjus šešeriems gyvenimo čia metams, susipažinus su kultūra ir žmonėmis, jam Lietuva – itin brangi vieta. Jis išskyrė ir tai, kokie jo akimis yra lietuviai.
„Dabar man tai atrodo nuostabi, rami ir labai atpalaiduojanti vieta. Man patinka aplinka, patinka žmonių požiūris į gyvenimą. Lietuviai yra įdomūs – kai juos pažįsti, jie labai malonūs.
Jeigu nepažįsti, gali pasirodyti šalti ar atstumiantys. Bet aš pats visada stengiuosi su žmonėmis elgtis gerai, todėl asmeniškai nesu patyręs blogo elgesio. Tikiu, kad jei tu gerai elgiesi su kitais, nėra priežasties jiems elgtis su tavimi blogai“, – dalijosi iš Tel Avivo kilęs atvykėlis.
Anot pašnekovo, lietuviai ir izraeliečiai – tikrai skirtingi. Jis pastebėjo, kad jo tautiečiai yra atviresni bendravimui su aplinkiniais.
„Man atrodo, kad lietuviai nelabai mėgsta spontaniškus susitikimus su nepažįstamais žmonėmis. Pavyzdžiui, Izraelyje, jei gatvėje pamatai žmogų ir pasakai: „Labas, kaip sekasi? Gal nori kavos?“ – jis gali tiesiog sutikti. O Lietuvoje reakcija dažniau būtų: „Kas tu toks ir kodėl turėčiau su tavimi eiti kavos?“ Taigi skirtumas yra bendravime su nepažįstamais – Izraelyje jis daug atviresnis, Lietuvoje – labiau uždaresnis. Bet manau, kad tai būdinga ne tik Lietuvai – daugelyje šalių yra panašiai“, – svarstė Ilan.
Lietuvių kultūra ir lietuvių kalba
Kalbėdamas apie kitus kultūrinius aspektus, jis išskyrė vieną patiekalą, kurį itin mėgsta ir pabrėžė kelias vietas, kurias kiekvienais metais aplanko su malonumu.
„Man atrodo, kad išbandžiau beveik viską, ką įmanoma. Kalbant apie maistą, man labai patinka šaltibarščiai. Net bandžiau juos gaminti namuose Izraelyje, kai grįžau. Taip, buvo nelengva, bet pavyko. Visus, kurie atvyksta pas mane, visada nusivedu jų paragauti.
Labai patinka, kaip žmonės vasarą vyksta prie jūros – į Palangą ar Kunigiškes. Pats ten važiuodavau kiekvieną vasarą – pasilikdavau ilgiau Lietuvoje, kad galėčiau pajusti, kaip gyvena lietuviai vasarą. Vaikščiodavau paplūdimiu, stebėdavau mažų miestelių gyvenimą – man tai buvo labai įdomu. Taigi iš kultūrinės pusės tai turbūt labiausiai įsiminę dalykai.
Ir, aišku, barai, klubai – man patinka savaitgaliais pasilinksminti“, – neslėpė būsimas medikas.
Žinoma, gyvenimas užsienyje neapsieina ir be sunkumų. Ilan atskleidė, kad vienas didžiausių – kalbos barjeras.
„Manau, kad didžiausias iššūkis gali būti kalbos barjeras. Lietuviai vertina, kai žmonės kalba jų kalba – kaip, manau, visur pasaulyje. Bet, pavyzdžiui, Izraelyje, jei nemoki hebrajų kalbos, žmonės labai lengvai pereina į anglų ar kitą kalbą. Lietuvoje kartais jaučiau, kad jei nemoki lietuviškai, žmonėms tai gali nepatikti. Aišku, jaunoji karta puikiai kalba angliškai, su tuo problemų nėra. Bet kartais esu susidūręs su situacijomis, kai lietuvių kalbos nemokėjimas sukėlė tam tikrą atstumą“, – pastebėjo izraelietis.
Studijose jam teko mokytis mūsų kalbos, tačiau įtemptas gyvenimo tempas neleido įdėti tiek pastangų, kiek norėjosi.
„Universitete turėjome lietuvių kalbos paskaitas. Bet kadangi studijos buvo labai intensyvios – anatomija, chemija ir kiti medicinos pagrindai – tiesiog nelikdavo laiko rimtai mokytis kalbos. Visą laisvą laiką norėjosi tiesiog pailsėti – nueiti į sporto salę, atsipalaiduoti.
Todėl taip ir neišmokau tiek, kiek norėčiau. Dabar suprantu, kad tai buvo šiek tiek klaida, nes gyvenant šalyje ilgą laiką būtų pagarbu mokėti bent pagrindus. Bet kažkaip nepavyko to suderinti“, – pasakojo jis.
Nepaisant to, jei vaikinas nuspręs likti Lietuvoje – kalbą pasiryš išmokti.
„Vis dėlto tikiu, kad jei žmogus tikrai nori – jis gali išmokti bet ką. Jei liksiu Lietuvoje – tikrai taip, be problemų mokysiuosi. Iš tikrųjų jau dabar nemažai suprantu – gal apie 60 proc., kai su manimi kalbama lietuviškai. Be to, moku rusiškai, tai ligoninėse tai labai padeda“, – kalbėjo I. Rabich.
Pastebėjo išaugusias kainas
Kalbėdamas apie ateitį Lietuvoje, medicinos studentas neskubėjo atsakyti, ar planuoja tęsti savo kelią čia. Anot jo, tam įtaką daro ekonominė situacija.
„Nesu tikras. Nes dar nežinau, kur toliau pasuks mano kelias. Gal liksiu Europoje, gal grįšiu į Izraelį, gal išvyksiu į Jungtines Amerikos Valstijas ar kitą Europos šalį. Šiuo metu esu pasirinkimo etape. Lietuva turi daug privalumų – man labai patinka aplinka, žmonės ramūs, tai labai tyli ir rami vieta gyventi. Manau, tai labai gera vieta kurti šeimą. Bet nesu tikras, ar tai gera vieta verslui. Manau, kad ekonominė situacija Lietuvoje yra sudėtinga“, – dalijosi įžvalgomis būsimas gydytojas.
Jis pastebėjo, kad per gyvenimo čia metus, kainos šoktelėjo kelis kartus. Tai pasijautė tiek maisto, tiek nekilnojamojo turto sektoriuose.
„Per tuos šešerius metus, kol čia gyvenu, kainos labai stipriai išaugo. Pavyzdžiui, paprastas agurkas anksčiau kainavo apie 50 centų, o dabar – beveik 2 eurus. Atrodo, kad skirtumas nedidelis – tik apie pusantro euro. Bet jei žiūrime procentais, tai yra 300–400 % augimas.
Tas pats su būstu – kai mano tėvai galvojo pirkti butą, jis kainavo apie 40 000 eurų, dabar – apie 160 000. Tai labai didelis skirtumas.
Manau, kad tai kelia daug streso jaunajai lietuvių kartai – kainos kyla, bet atlyginimai ne taip sparčiai. Aš pats to labai nejaučiu, nes mano pajamos yra Izraelio valiuta – šekeliais, kurie yra gana stiprūs. Man tai netgi tam tikra prasme privalumas. Bet lietuviams tai, manau, yra našta. Gyvenimas brangsta, viskas kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, jei nori nueiti pas gydytoją privačiai – tai gali kainuoti apie 200 eurų, kas yra gana daug“, – teigė pašnekovas.
Pamilo Lietuvą
Paklaustas, ar rekomenduotų Lietuvą kitiems, norintiems čia mokytis ir gyventi, Ilan buvo užtikrintas – taip.
„Jei atvirai, manau, kad Lietuva mane užaugino. Atvykau čia būdamas 21-erių, o išvažiuosiu būdamas 27 ar 28 metų. Tai buvo nuostabi patirtis, kuri mane labai daug ko išmokė. Tikrai nekeisčiau jos į nieką kitą. Taip, aš rekomenduočiau atvykti čia, pabandyti gyventi. Manau, tai labai gera patirtis, ypač tiems, kurie niekada negyveno Europoje.
Žinoma, dar vienas privalumas – galimybė lengvai keliauti. Iš čia labai patogu skristi į įvairias pasaulio vietas, skrydžiai gana pigūs. Net jei kartais pavargsti, gali tiesiog nusipirkti bilietą, pavyzdžiui, į Vieną, Austriją, savaitgaliui, ir grįžti – kartais net už kokius 40 eurų. Manau, tai irgi didelis privalumas.
Taigi, vienu žodžiu – taip, rekomenduočiau. Ar yra geresnių vietų? Galbūt, bet niekada nežinai, nes negali gyventi visur. Bet taip – manau, tai gera vieta savęs tobulinimui. Na, oras buvo sunkiausiai „prisijaukinamas“, bet apart to – viskas labai gerai“, – šypsojosi užsienietis.
I. Rabich sakė, kad jei reikėtų šią šalį ir jos gyventojus pristatyti tam, kas čia niekada nebuvo, jis įvardytų ją kaip „tautą, kuri kuria save iš naujo, nepaisydama savo istorijos“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusų okupacija mūsų istoriją norėjo ištrinti , tačiau nepavyko .
Dėkui Dievui
