Nors pasiekimai stebina, Kasparas nesijaučia žinomu ir jam patinka išlikti nematomu, nes labiausiai vertina savo darbo ir pastangų rezultatus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo ir pastangų pareikalavo ir studijos Kauno technologijos universitete (KTU), kur Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete Kasparas studijavo Muzikos technologijas. Po studijų jis tęsė savo karjerą muzikos kūrimo srityje, o prieš 7 metus universitete įgytos žinios, pasak jo, pravertė ne kartą.
Kasparas sako, kad jį įkvepia jo aplinkos įvykiai, žmonės bei šiuolaikinės technologijos, kurios jam yra svarbi kūrybos proceso dalis. Savo darbais kūrėjas įrodo, kad muzika gali būti ne tik hobis, bet ir sėkminga specialybė, atnešanti pripažinimą. Apie tai ir daugiau – kalbamės su Kasparu.
– Kodėl savo karjeros keliui pasirinkote Muzikos technologijas?
– Rinkausi tarp Garso režisūros ir Muzikos technologijų, daug domėjausi, susidariau „pliusų ir minusų“ lentelę. Tuo metu – Muzikos technologijų programa atrodė įdomiausiai, jaučiau, kad labiausiai noriu atsidurti KTU.
– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių metų žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?
– Mano studentiškas gyvenimas nebuvo tipinis, nevaikščiodavau kiekvieną savaitę į vakarėlius, bendrabutyje negyvenau. Nuo pat pirmo kurso kiekvieną savaitę koncertuodavau su įvairiais projektais, toks buvo mano darbas ir gyvenimas. Darbo dienomis – mokslai, savaitgaliais – pasirodymai.
– Dažnai kūrėjus įkvepia tam tikri žmonės, gyvenimo įvykiai, vietos ir panašiai. Kas įkvepia jus? Koks yra tas kūrybos procesas, kuriame dalyvauja ne teptukai ar rašikliai, o būtent šiuolaikinės technologijos?
– Mane įkvepia mano kolegos, draugai, žmona, žinoma, ir reikšmingi įvykiai (smagūs ir liūdni). Kalbant apie kūrybos procesą, pats viską kuriu tik su kompiuteriu ir instrumentais – nemėgstu rašiklių ar popieriaus. Daug kas priklauso nuo dienos ir nuo nuotaikos, kartais kūryba būna labai romantiška, o kartais visiškai „mechaniška“. Man, asmeniškai, patinka, kad nėra vieno kelio kaip sukurti kažką gražaus. Dažnu atveju, dalyvauti procese netgi smagiau, nei pasiekti rezultatą.
– Buvote nominuotas M.A.M.A. apdovanojimuose. Ar viešas talento pripažinimas jums svarbus?
– Malonu, kai tavo darbą įvertina, bet tai tik statulėlė. Džiaugiuosi, kad tam tikra prasme vis tiek esu „nematomas“, visgi dainos, prie kurių esu prisidėjęs arba sukūręs, labiau garsina atlikėją, o ne mane. Dėl talento pripažinimo – nuoširdžiai manau, kad dirbu daugiau, nei esu talentingas, tai tikiuosi, kad gavau apdovanojimą dėl to.
– Kaip manote, iš ko susideda kūrėjo karjeros sėkmė?
– Jeigu trumpai: smalsumas, pastangos, darbas, nuoseklumas ir laikas.
– Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai, kad menas ir kūryba yra neatsiejami nuo bohemiško gyvenimo stiliaus. Kaip Jūs vertinate muzikos industriją ir jos užkulisius?
– Manau, „nučiuožusių“ menininkų tikrai pilna, bet gal šis stereotipas jau nebetinka. Pažįstu per daug menininkų, kurie bohemiškai nebegyvena. Žinoma, turiu omenyje ir sritį, kurioje dirbu, gal bohemiškai nebegyvena tik „pop“ atstovai.
– Ką atsakytumėte skeptikams, sakantiems, kad muzika yra hobis, bet ne specialybė?
– Na, jeigu žmogus sako, kad muzika yra tik hobis, akivaizdu, jog pats nieko apie ją nesupranta. Muzika gali būti ir hobis, ir specialybė – tai viena gražiausių jos savybių.
