Žinomas vyras dažniausiai atkakliai vengia kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, tačiau tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ su Renata Šakalyte jis leidosi į neįprastai atvirą ir jautrų pokalbį apie bėgantį laiką, tėvystės kalnelius, santykius su žmona bei didžiausias savo baimes.
55-asis jubiliejus ir kūno pokyčiai
M. Mikutavičius neslepia, kad gimtadieniai jam niekada nekėlė didelio džiaugsmo, o sulaukus 55-erių melancholija tik sustiprėjo. Dainininkas juokauja, kad laidos vedėja jį į studiją prisikvietė labai gudria taktika – atsiuntė sveikinimo žinutę gimtadienio proga ir iškart sugavo „ant jautrumo“.
„Aš nemėgstu gimtadienių. Man jie atneša depresiją, melancholiją ir aš įlendu į kamputį ir noriu, kad kuo greičiau pasibaigtų. Gal jaučiu, kad metai dar prisidėjo ir man džiugesio jokio tai nekelia“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, apie ką jam yra skaičius 55, atlikėjas ironizavo: „Apie mirusį žmogų“. Jis prisiminė, kaip būdamas vaikas skaičiuodavo laiko lūžio taškus: „Aš įsivaizduodavau, kad, va, 2000-ieji ir man bus trisdešimt metų, ir tai yra jau kaip ir pasaulio pabaiga [...]. Tėtis jau kažkur tai turėtų būti už ribos, senukas ir viskas. Ir dabar man yra penkiasdešimt penki, kaip mano įsivaizdavimuose buvo žmogus, kuris jau visai senas.“
Marijonas atvirai pripažįsta, kad pastaruoju metu pradėjo jausti pirmuosius fizinio senėjimo požymius:
„Per pastaruosius kokius penkerius metus pradedi jausti pokyčius kažkokius – tavo eisena ne tokia greita, tu ne toks žvalus atsibundi [...]. Pradedi jausti, kad reikia permąstyti savo režimus, disciplinas, kai kuriuos dalykus, į kuriuos anksčiau nekreipdavai dėmesio. [...] Eini miegoti anksčiau, kažkur pabumbi, kažkur jau kažkas erzina labiau negu erzindavo anksčiau.“
Nors trisdešimtmečio „kvailumo“ dainininko širdyje vis dar likę „per akis“, jis pastebi, kad su amžiumi ateina ne tiek tikroji išmintis, kiek gebėjimas ja naudotis: „Gal labiau išmokai atrodyt išmintingas negu iš tikrųjų jautiesi.“
Vidurio amžiaus krizė ir ramybė dėl mirties
Daugelis vyrų, artėdami prie tam tikros amžiaus ribos, išgyvena vidurinio amžiaus krizę, tačiau M. Mikutavičius teigia nesuprantantis šios sąvokos. Pirkinius ar brangius daiktus, kuriuos vyrai linkę įsigyti šiame etape, jis sieja ne su psichologiniu išprotėjimu, o su paprasčiausia finansine laisve, kurią pavyko pasiekti bėgant metams.
Vis dėlto, laikinumo jausmas žinomą vyrą aplanko vis dažniau:
„Tu tiesiog staiga pajunti, kad, kiek gi tų vasarų liko, tu nežinai. [...] Ir tada pradedi galvoti, kad, po velniais, reikia šiek tiek pagyventi dėl savęs ir savo komforto tiesiog, nes tu nežinai, kiek ilgai dar čia trauksi.“
Kalbėdamas apie didžiausias baimes, Marijonas nustebino pareikšdamas, kad pačios mirties jis visiškai nebijo – ši ramybė jį aplankė sulaukus maždaug 40-ies.
„Ne, mirties aš nebijau. Aš bijau neįgalumo. Aš turiu jau draugų, mano kartos žmonių, kurie – širdys, insultai, infarktai ir su baisiom pasekmėm [...]. O mirties kaip tik nebijau. Namas pastatytas, vaikas auga, kažkas gaus palikimą. Kaip ir gerai susidėlioja viskas šiaip“, – šypsojosi vyras.
Tėvystė: tarp baimių ir vaiko pasitikėjimo
Neseniai dainininko sūnui Majui sukako 10 metų. Paklaustas, kaip jam tarnauja tėvystės švarkas, Marijonas juokėsi, kad norėtųsi, jog jis „gražiau gulėtų“. Jis neslepia, kad tėvystė – tai nuolatiniai kalneliai.
„Yra akimirkų, kai tu galvoji, kad gal tu prastas tėvas, gal kažko neišmanai. Yra akimirkų, kai atrodo, kad tu tarsi lyg ir praradai su sūnum ryšį. Būna akimirkų, kai tas ryšys atrodo ypatingai stiprus ir tu esi absoliučiai palaimoj. [...] Mes būnam skirtinguose etapuose, net dienos bėgyje būnam pavargę, irzlūs, užsiknisę, neturintys jėgų.“
Marijonas džiaugiasi, kad sūnus auga labai fainas, jaunas žmogus, o jų šeima stengiasi daug laiko praleisti kartu. Tiesa, jis atskleidė ir vieną iššūkį – kadangi tapo vėlyvu tėvu, jo draugų vaikai jau yra užaugę, todėl šeimai tenka keliauti ir pramogauti trise.
Atlikėjas pasidalijo ir labai jautria akimirka, parodančia didžiulį sūnaus pasitikėjimą. Pats Marijonas labai norėjo, kad sūnus lankytų futbolą ir dalintųsi jo didžiąja aistra, tačiau berniukui ši sporto šaka neprilipo.
„Aš jo klausiu, sakau: „Majau, ar tu tikrai nekenti to futbolo?“ Ir jis sako: „Pasakyčiau, tėti, bet bijau, kad tu įsiskaudinsi.“ Sakau: „Aš nesiskaudinsiu, sakyk.“ Sako: „Nelabai aš jį myliu.“ Ir okei, sakau, ir mes nuėjome nuo treniruočių.“
M. Mikutavičius pastebi, kad Majus yra labai muzikalus ir turi neeilinių gabumų menams – jis tapo, lanko dailės mokyklą, kuria dainų tekstus. Nors į muzikos mokyklą sūnus eiti atsisakė, tėvai nusprendė jo per prievartą į rėmus nesprausti.
Gyvenimo prasmės atradimas ir pasikeitęs požiūris
Žurnalistikos ir politikos mokslų ragavęs M. Mikutavičius ilgą laiką visuomenėje buvo matomas kaip filosofiška asmenybė, dažnai ieškanti egzistencinių atsakymų. Šiandien jis sako, kad gyvenimo prasmės klausimo sau nebelygina, o didįjį atsakymą jam davė sūnaus gimimas.
„Apie tą gyvenimo prasmę aš ilgai turėjau tokią tuštumą ir galvodavau vis maždaug: Po velniais, ką gi mes čia veikiam šitose žiurkių lenktynėse, ko mes čia sukamės rate nuo algos iki algos, nuo kredito iki kredito [...]. Kai atsiranda rūpestis kažkuo – tavo širdelėje pasidaro viskas kur kas aiškiau. Sakai, va, visa prasmė. Žiūrėk, gyvenk, stenkis, kad jis būtų laimingas ir kad jo vaikystė būtų laiminga, ir kad užaugtų geras žmogus. That's it.“
Marijonas pripažįsta, kad jei gyventų vienas, šiandien greičiausiai jau nebedirbtų, nebekoncertuotų, o tiesiog keliautų. Būtent šeima yra tas variklis, kuris jį priverčia „bruzdėti“ ir judėti pirmyn.
Santykiai su Ieva
Nors prieš dvejus metus įvykusios jųdviejų vestuvės Japonijoje sukėlė nemažai kalbų, Marijonas paaiškino, kad ši šalis buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo pirmoji jų bendra kelionė susipažinus. Be to, pora tiesiog bėgo nuo planavimo rūpesčių ir didelio šurmulio: „Žiauriai tingėjom kažką planuoti [...]. Mes pabandėm kažką planuoti, tai ir iš karto susipykome arba nusiginčijome dėl vietos, dėl žmonių. Ir tada Ieva sako: „Žinai ką? Varom tiesiog į Japoniją ir susituokiam.“
Kalbėdamas apie santuokinį gyvenimą, dainininkas nemano, kad parašai dokumentuose kažką iš esmės pakeitė – iki tol jie kartu praleido aštuonerius metus.
„Pykstamės taip pat, mylimės taip pat. [...] Kai pas mus viskas nuostabu, mes esam saulės kamuolys. Kai kažkas sulūžta, kartais pasileidžia voratinkliai. Bet saulės kamuolys trunka kur kas ilgiau negu voratinkliai.“
Santykiuose Marijonas labiausiai vertina pasitikėjimą ir lygybę. Jis teigia nesantis kontroliuojantis vyras ir pabrėžia, kad svarbiausias jų šeimos pamatas yra pagarba.
„Pagarba – labai, labai svarbu. Jeigu šeimoje vyras arba moteris pradeda vienas kito negerbti, iš esmės nėra prasmės būti kartu. Gali privesti aistros, gali meilė kartais ne taip skaisčiai ir rusenti, bet pagarbai išlikti čia yra paskutinis laiptelis. Jeigu jis sudegintas – mes po vienu stogu neturim nieko bendro“, – atviravo M. Mikutavičius.
Scena, amžini hitai ir naujoji karta
Nors koncertinis laukimas ir pasiruošimas atlikėjui nebeteikia didelio malonumo, pati scena jį vis dar stipriai įkrauna. Gruodžio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje Marijono laukia didžiulis ir techniškai sudėtingas koncertas, kuriame jis tikisi pakartoti praėjusių metų sėkmę, kuomet pasirodymą vadino „geriausiu koncertu“.
Paklaustas apie naujas dainas, M. Mikutavičius išliko jam būdingai savikritiškas:
„Bus naujų dainų, bet, tiesą sakant, kam jos reikalingos? Žmonės nori klausyt senus hitus, laiko patikrintus.“
Pats Marijonas pripažįsta, kad jam labiau patinka dainuoti liūdnesnes, dramatiškesnes savo kūrybos dainas, tokias kaip „Balintos sienos“, „Drąsių nieks nežudo“ ar „Aš miręs“.
Vertindamas šiuolaikinę jaunųjų muzikantų kartą, atlikėjas pastebi, kad dabartinis jaunimas yra kur kas gabesnis, turi daugiau informacijos ir technologinių galimybių, nei turėjo jo karta. Vis dėlto, jis turi vieną pastebėjimą apie jų muzikinį stilių.
„Man ta jų muzika kartais atrodo labai tokia... tingi. Jie tarsi nori sudainuot taip, kad nesuprakaituotų marškiniai ir nesusigadintų šukuosena, kas man nelabai patinka. Aš mėgstu matyt jėgą, energiją ir mėgstu matyti labai stiprią emociją [...]. Paleisk tą balsą! Gal jie tiesiog mažiau vartoja alkoholio, dėl to jie tokie“, – juokėsi dainininkas.
Dėl traumų savo didžiąją aistrą futbolą į tenisą iškeitęs Marijonas Mikutavičius šiandien demonstruoja brandą – jis puikiai žino savo rėmus, nesistengia vytis trumpalaikių madų ir tiesiog mėgaujasi gyvenimo prasmėmis, kurias jam sukuria šeima.
Visą pokalbį su Marijonu Mikutavičiumi žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale!
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
