Indrė Bareikienė atvirai prabilo apie diagnozę ir ką tenka išgyventi: „Skausmas tapo kasdienybės dalimi“

Užjaučiu dėl išvaržos, pats turiu tris stuburo išvaržas. Jeigu stuburo išvarža?Vilniuje yra labai geras monualinės terapijos daktaras Rimantas Jakimavičius. Patariu kreiptis man labai padėjo...buvo momentas kai paeiti negalėjau.

Būna įvairių ir daug kur. Neaišku, apie kokia išvarža čia kalbama. Daug kas padeda ,nebūtina iškart griebtis operacijos, o ieškoti kitų būdų

Kaip man nusibodo sveikų žmonių verkšlenimai.Yra žmonių, kurie nuo gimimo turi negalią ir visa gyvenimą,metai iš metų kenčia žvėriškus skausmus tyliai nešaukdami
visam pasauliui,kaip jiems blogai

Į Bareikio daržą didelis akmuo.zmona visiskoj depresijoj,didziausias nusivylimas,matosi viena pergyvena niekas jos namuos tur but net nepaguodzia,nes ieško paguodos iš skaitytojų,mintys kazkokios padrikos,tamsios,ieško kazkokio išsilaisvinimo.Negi vyrelis papustė padus,kai žmona susirgo?

susirask gerą neurochirurgą, nesikankink, nėra reikalo, dabar operacijos sėkmingos, aš net reabilitacijos nėjau, ir dabar labai gerai jaučiuosi... kai prisimenu tą nepakeliamą skausmą, 10 iš10, suprantu, kad galėjau anksčiau operuotis... ir neklausyk, kad galima dar kažkaip išsisukti, neišsisuksi, tik save nualinsi... operuokis.

brangioji Indra visi turim sveikatos problemų ir visi su jomis susigyvenam,juk pas gydytojus ne iš kart pateksi o dar diagnoze ne iš karto nustato.dauguma zmonių laukia pagalbos ilgus mėnėsius nes neturi galimybes eiti pas privacius medikus.sunku gyventi su skausmu,bet su tokiom diagnozem simtai zmonių,bet niekas nedejuoja o gyvena savo gyvenima.taigi susiimkit ir maziau galvokit bei dejuokit apie ligas,jus paluzusi moraliskai jei jau pradejot visa tai rasyt viesai.manau šeima turi jumis pasirupinti ir pastiprinti morališkai.o jei sis rasinys del reitingų tada - trūksta žodžių visa ta paaiskinti

susireiksminimas beribis.

Geras seksas su plikiu ir ligos kaip nebuta

jauna,o isvarzos savaime nepraeina,eik pas neurochirurga ir klausk ka daryti,kol nevelu

Keisti komentarai ir (atleiskite!) rašo matomai žmonės nieko bendro neturintys ir net nežinantys apie ligą (nors ji ir keistai aprašyta). Buvo tik 28m kai ėmė ir šokant "atėmė" kojas, jos nutirpo, nieks neskaudėjo, bet paeiti negalėjau. O tada (nebuvo super technologijų, kompiuterinių diagnostikų..) ilgi mėnesiai gydymo. Paaiškėjo, kad stubure net 4 išvaržos, kurios spaudžia nervus ir skausmas net ne kasdienis, o kas sekundinis ir visą laiką. Kažkam pasiseka su operacija, kažkas lieka invalido vežymėlyje, o yra ir tų, kurie verkia ir "gyvena", nes gyvas neįlisi į žemę, o ir skausmas visada kartu!!! Kažkada guldė į ligonines ir gydė, siuntė į sanatorijas, o dabar kaip nori taip ir "gyvenk"!!!