Tai man atrodo, jog daug baisiau, kai vyras į tualetą zuja, knarkimas dar ne pasaulio pabaiga. O kai jau nuo skausmų stena, ir šlapintis normaliai negali, va, tada jau visai liūdna.Gerai, kad ir maniškis laiku susigriebė, pradėjo prostamol gerti. Tai dabar jau ramesnis. Svarbu, kad operuoti nereikėjo prostatos, nes tada tai būtų...

Maniskis irgi knarkia, bet as negirdžiu. Musu obertonai matyt sutampa, o va, kai jau tualeto duris varsto, tada jau girdžiu. Ir pati nemiegu ir jis kankinasi del to. Visia neseniai apsisprende ir jis prostamol ismeginti. Gal jau ketvirta savaite, o pokyčius jau pajuto. Srove stipresne pasidare. Bet matyt, dar ilgai teks vartoti, kol viskas stos i vietas?

Tai jeigu jums tai trukdo, tai gali, žinoma. Maniškis keldavosi dėl šlapinimosi sutrikimų naktimis, ir per tai aš negalėdavau išsimiegoti. Irzlumas, pyktis, bologa nuotaika buvo mano palydovai. O kai tik vyras nustojo lakstyti, nes vartojo prostamol, tai ir mano miegas pasidarė saldus, ir nuotaika puiki. Gerai, kad jam padėjo prostamolis, nes dabar ir aš kitaip gyvenu. Ir vyras linksmesnis tapo, nes gerai miega, nejaučia skausmų.

Dar nemiga gali buti nuo vyro knarkimo.Gal man tas juosteles nupirkt kur dabar reklamuoja?

Nemiga gali būti dėl ivairiu prižasčių ir nervai ir pervargimas ir prostata ir kas tik nori. Dar nuo letinio skausmo buna. Na, reikia ieškoti priežasčių, nes kitaip bus blogai. Tai gali išduoti rimtą ligą.

Viskas nekaltai prasideda, o baigiasi labai rimtom problemom. Net negalejau isivaizduoti, kad nekaltas šlapinimasis naktį gali būti prostatos sutrikimo požymis. Ir taip maniau tol, kol tai netapo rimta mūsų bėda. Ką aš žinau, kas čia blogo, jeigu vyras nueina į tą tualetą, na, gal skysčių daugiau pavartojo. Bet kai jis keldavosi po kelis kartus ir taip kiekvieną mielą naktį, na, tada tikrai supratau, kad kažkas blogai. Darėsi irzlus, kankino miego trūkumas, o jau ir amžius ne jaunyn, poilsio daugiau reikia, o čia va, ir naktį negali ramiai pamiegoti, reikia į tualetą bėgiot. Tada nusprendem, kad reikia prieš miegą mažiau skysčių gerti, visiškai atsisakė kavos, sumažino alaus dozes ir vartojo Prostamol. Ir rezultatai nenuvylė. Dabar naktį nereikia keltis dėl šlapinimosi, ir srovė sustiprėjo.

Manėm, kad nuo nervų padažnėjo šlapinimasis naktį, nes turėjom šeimoje rimtų bėdų. Net minties nekilo apie prostatos išvešėjimą. Kažkaip, atvirai, nelabai tuo seniau ir domėjausi. Atsitiktinai perskaičiau kažkokį straipsnelį apie prostatą ir jos pakitimus. Tada ir surišau visus galus... Nupirkau vyrui Prostamolio, nuėjo, pasitikrino, gydytojai patarė ir toliau vartoti. Ženkliai sumažėjo naktiniai kėlimaisi.

Na, manau, kad kuo anksčiau šis gražuoliukas susirūpins savo prostata, tuo bus tik geriau. O dėl neramaus miego ir prostatos, tai aš taip pat turiu panašios patirties kaip ir Banga. Vyras į tualetą bėgiodavo, bet pas gydytojus nesikreipė, kol skausmai nepradėjo kankinti. Pasirodo visai nereikėjo tiek kankintis, nes pavartojus Prostamol, šios problemos išnyko.

Na, manau, Iglesias dar jaunokas prostatos problemoms, ypač tokioms, kurios keltų nemigą:) bet mudu su vyru irgi kentėjome, bet labiau ne nuo nemigos, kai nežinia kodėl negali užmigti, o todėl, kad jis labai dažnai naktį turėdavo bėgti į tualetą. Pasirodo, jam buvo išvešėjusi prostata... Prostamolis iš tikrųjų geras variantas, jei ne nuo nemigos, tai nuo prostastos problemų - tikrai.

O aš su nemiga vis tik kovojau tabletėmis. Bet ne kokiomis raminančiomis ar midgančiomis, o paprasčiausiu prostamoliu. Buvo man sutrikęs miegas, nes tuėjau šlapinimosi problemų. Prasidėjo dažnas laktymas tulikan, o ten vos trys lašai nuteka. Ir srovė dingo, bet viską išsigydžiau. Dabar ir šlapinios gerai, ir miegu liuks