Naujienų portalui tv3.lt Ieva Dūdaitė-Radžiūnė atvirai prakalbo apie dukrų ryšį ir tai, kodėl antroji motinystė jai tapo visai kitokia.
Iš vyresnėlės – atviras prisipažinimas
Prieš gimstant antrajai dukrai Ieva Dūdaitė-Radžiūnė sulaukė ne vieno perspėjimo, kad vyresnėlei Marijai gali būti sunku priimti šeimos pagausėjimą.
„Gal mano atsakymas pasirodys gal šiek tiek banalokas, bet mus visus prigąsdino prieš gimstant antrajai dukrai, kad bus daug pavydo, scenų... Galbūt dėl to, kad lūkesčiai buvo šiek tiek sumažinti, mums pavyko išvengti viso to – susiklostė atvirkštinė situacija. Labiau mylinčios sesers nei Marija aš negalėčiau net rasti. Vienintelės jos pavydo apraiškos būna tada, kai kažkas svetimas paima jos sesę. Tada ji pasako: „Tai – mano sesė.“ Bet kad jai trūktų tėvų dėmesio – niekada nėra pasakiusi. Ji keičia pampersus, sesę nešioja, myluoja, migdo, bučiuoja. Mes mažylę Sofiją net bandome apsaugoti, kad vyresnė sesuo jos per daug stipriai nesuspaustų, nes ji dar yra trapus kūdikis“, – kalbėjo pašnekovė.
Ieva neslėpė, kad vyresnioji dukra mažąją sesę tiesiog dievina. Pasak jos, Marijos ir Sofijos ryšys jau dabar yra ypatingas, o dukrelės meilę mažylei išduoda net patys paprasčiausi kasdieniai momentai: „Marijos meilė jai yra begalinė. Sesė jai yra visas pasaulis... Kažkada važiavome mašinoje ir Marija sako: „Mama, aš noriu prisipažinti. Žinai, kad Sofija kartais verkia... Aš, žinok, negaliu ant jos pykti. Ar tu matei, kokia ji pupuliukė? Kokios jos mažos kojytės, aš tiesiog negaliu ant jos pykti...“ Toks yra jų ryšys, santykis.
Mes labai tikimės, kad taip bus ir toliau. Aišku, mažylė dar nekalba, neturi savo nuomonės, bet dabar jų santykiai yra idiliški. Pati turiu sesę ir visiems linkiu gyvenime turėti sesę ar brolį, nes tai yra nuostabus jausmas. Gal kartais tas ryšys būna prastesnis, tarkime, paauglystėje ar dėl amžiaus skirtumo, bet galiausiai gyvenime tu atrandi tą brolį ar seserį.“
Pasikeitė ne tik ji, bet ir vyras
Paklausta, kaip antrosios dukrelės gimimas pakeitė ją pačią, žinoma pianistė šyptelėjo: „Aš labai pasikeičiau. Su pirmagime Marija aš labai panikuodavau dėl kiekvieno dalyko... Viskas visada neįtikdavo, o dabar aš esu tokia rami mama. Antroji mergytė yra dar ramesnė, nors ir pirmoji Marija mūsų yra tikras angeliukas. Mes net kartais juokaujame, kad Sofiją reikėjo Ramune pavadinti, nes tokia rami mergytė.
Manau, kad daug dalykų persiduoda ir nuo tėvų, vaikai jaučia jų nuotaikas. Esu dabar tokiame dideliame euforijos jausme. Antai mergytei jau šeši mėnesiai, tad negali būti, kad tai pogimdyviniai hormonai, nes jau praėjo nemažai laiko, viskas turėjo normalizuotis, bet aš jaučiu tiek daug laimės, netramdomo džiaugsmo. Tikrai mane stipriai veikia meilės jausmas... Antrąja motinyste mėgaujuosi daug labiau... Su pirmąja dukra tapau mama, o su antrąja tapau geresne mama.“
Ieva taip pat pasakojo ir apie mažąją Sofiją – nors dukrelei kiek daugiau nei šeši mėnesiai, ji jau stebina savo stiprumu ir aktyvumu.
„Būna visokių dienų, nieko neslėpsiu, bet, jeigu taip paėmus, atrodo, kad ji pati auga. Ji labai aiškiai išreiškia savo poreikius. Jeigu ji alkana – girdėsi jos balsą, jeigu ji mieguista – girdėsi jos balsą. Ji išreikš savo poreikį, bet šiaip ji pati jau bando sėstis, ropoti. Tikrai stipri mergaitė. Ji – Vandenis, tad labai mėgsta maudytis“, – pasidžiaugė moteris.
Kalbėdama apie motinystę, Ieva atviravo, kad didžiausias iššūkis – suderinti šeimą su karjera. Ypač daug planavimo reikalauja ir žindymas: „Aišku, tie iššūkiai būna tik gal tuo atveju, kai reikia suderinti motinystę su karjera. Reikia planuoti laiką dėl žindymo, pati pirmagimę žindžiau iki pusantrų metų – labai ilgai. Norėtųsi ir antragimei suteikti tą galimybę, bet tai yra visos šeimos iššūkis, tai yra komandinis darbas. Reikia planuoti laiką, grafiką su vyru.“
Baigdama pokalbį, Ieva prasitarė, kad šeimą papildžius dar vienai dukrytei, pasikeitė ne tik ji, bet ir jos vyras Marijonas.
„Mano vyras yra mano inkaras. Jis – labai ramus, labai racionalus, šalto proto, niekada nemačiau jo panikuojančio. Jo tikslas – tapti geriausiu tėčiu. Jis tai man pasakė dar prieš santuoką: „Ievute, mano gyvenimo tikslas yra būti geriausiu tėčiu pasaulyje.“ Aš tą mačiau jau su Marija... Jis, kai pažiūri į savo dukrą, veidą papuošia plačiausia šypsena. Tai yra kažkas nežemiška... Gal su Sofija padidėjo atsakomybės jausmas, nes turi pasirūpinti trimis moterimis. Jis nori mus nuo visko apsaugoti, padėti. Pasidarė net dar kantresnis“, – šyptelėjo ji.
