Galbūt būti džentelmenu nelengva, tačiau tai nėra taip jau sunku, kaip mes kartais esame linkę manyti. Juk nebūtina visuomet gyventi dorybingai vadovaujantis griežtai sudėliotomis vertybėmis, dažniausiai užtenka tiesiog pasikliauti sveika logika ar tuo, ką žmonės vadina sveiku protu. Antra vertus, pasaulis keičiasi ir kai kurios dorybės, anksčiau apibrėžusios džentelmeno elgseną, šiais laikais gali atrodyti pasenusios ir juokingos.
Populiariosios muzikos atlikėjai pasiekia didžiulę auditoriją ir jei nuolankiai tikėsime, kad pasiūla pagal šiuolaikinius šou verslo dėsnius atitinka paklausą, t.y. muzika, elgesys scenoje ir už jos ribų atitinka publikos lūkesčius, galima teigti, kad jie išreiškia visuomenėje vykstančias permainas. Visgi galbūt dar liko tikrų džentelmenų šiuolaikinėje pop muzikos scenoje? Gal atlikėjams dar rūpi, kokie yra jų dainų tekstai ir jie jaučia atsakomybę už savo elgesį scenoje? Balsas.lt pakalbino šalies pop scenos senbuvius, jaunuosius atlikėjus, psichologus bei muzikologus suteikdamas savo skaitytojams galimybę giliau panagrinėti šiuos klausimus.
Kas yra scenos džentelmenas?
Egidijus Sipavičius (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)
Vienu iš tikrų pastarojo laiko lietuviškos pop muzikos scenos džentelmenų įvardinamas dainininkas Egidijus Sipavičius paklaustas apie tai, ką jo manymu reiškia tokiu būti, pastebėjo, kad paprasčiausias paties žodžio vertimas iš anglų kalbos skambėtų tiesiog „malonus žmogus“. „Būti maloniu, mandagiu yra tinkamas elgesys bet kur. Tokiem būti vyram derėtų visą gyvenimą – nuo to, manau, visiem taptų tik lengviau. Aš neišskirčiau nei scenos, nei gyvenimo už jos ribų ir nesvarbu, kur tos moterys būtų – partnerė scenoje ar gyvenime žmona, dukra, sesuo – visur vyrai turėtų elgtis taip pat“, ‒ sakė atlikėjas.
Kad džentelmeniškumo sąvoką vertėtų taikyti ne tik vyro elgesiui scenoje pažymėjo ir šalies pop muzikos scenos legenda Stasys Povilaitis. „Tai korektiškumas, padorumas, žodžiu laikymasis į patį apibūdinimą nemažai savybių įeina. Na, o pačioje scenoje daugiau pastebimi išoriniai dalykai, kad ir pati apranga, kuri neturėtų būti labai „rėkianti“ ar spalvinga“, ‒ vardino dainininkas.
Mantas Jankavičius (nuotr. Organizatorių)
Kaip pastebėjo atlikėjas Mantas Jankavičius, pagrindinis džentelmeno apibrėžimas, vyraujantis visame pasaulyje – tai vyras, kuris laikosi aukštuomenės elgesio normų. „Aš džentelmeniškumą suvokiu šiek tiek paprasčiau. Tikrasis džentelmenas man, tai mandagus, gerai išauklėtas vyras. Ir nesvarbu, ar jis dirba pramogų versle, ar kitoje srityje. Į klausimą, kuo džentelmeniškumas turėtų pasireikšti aš atsakyčiau elgesio, kuriuo jis neturėtų pasireikšti pavyzdžiais. Tai neskatinti smurto, nevartoti necenzūrinių žodžių, nežeminti aplinkinių žmonių, o ypač moterų“, ‒ vardino jis.
Muzikologei, televizijos, radijo laidų ir renginių vedėjai Zitai Kelmickaitei įspūdį daro žmonės, kurie jaučia, kad yra scenoje. „Senieji mūsų artistai žinojo, kaip žmogus turi atrodyti lipdamas ant scenos – jiems tai buvo šventa. Pavyzdžiui, koks nors Egidijus Dragūnas, kuris atsistoja ten ir gali keiktis, pasirodyti visas „sutįsęs“, nėra džentelmeniškumo pavyzdys ‒ tai paprasčiausias chamizmas. Muzikos džentelmenas man yra Mantas – tai žmogus, kuris jaučia sceną“, ‒ komentavo ji pabrėždama, kad atlikėjų stiliai gali skirtis, tačiau raiškos priemonės gali būti naudojamos skoningai, apgalvojant, kodėl tai yra daroma.
Kaip pažymėjo psichiatras – psichoterapeutas Raimundas Alekna, savo kultūros arba chamiškumo žmogus paslėpti negali. „Manau, kad tai, kaip žmogus elgiasi scenoje, apskritai gyvenime, kokios yra jo vertybės labiausiai priklauso nuo auklėjimo. Aišku, šou verslas yra pakankamai nelengvas, nes kartais įvairiausi „triukai“ pasirenkant vienokį ar kitokį įvaizdį naudojami ir sąmoningai. Kitas dalykas, kiek aš suprantu, dažniausiai yra ne tik pats atlikėjas, bet ir visa komanda, kuri rūpinasi jų įvaizdžiu. Todėl, jei kalbame apie didžiąsias šou verslo žvaigždes, manau, kad ten visko būna – žmogaus kultūros lygis paprastame, kasdieniniame gyvenime yra vienoks, o scenoje rodoma daugiau šou elementų“, ‒ pastebėjo specialistas.
Elgesys nebūtinai priklauso nuo amžiaus
Džentelmeniškas elgesys, ateinantis kartu su tikrųjų vertybių suvokimu, anot R. Aleknos priklauso ir nuo vyro amžiaus. „Skonis, pajautimas ir profesionalumas vis tiek bėgant laikui vystosi, jei tik tam atlikėjui nekenkia žalingi įpročiai. Šou versle dažnai yra taip, kad mes matome ne patį žmogų, tokį koks jis yra, o tai kokią įtaką jo elgesiui daro alkoholis, narkotikai. Tie, kurie save tausoja, metams bėgant kaip asmenybės tampa brandesni, solidesni“, ‒ pažymėjo psichiatras – psichoterapeutas.
Stasys Povilaitis (nuotr. Fotodiena.lt/Tomo Lukšio)
Anot S. Povilaičio, amžius nėra tas ryškus indikatorius, pagal kurį galima būtų spręsti, koks bus atlikėjos elgesys. „Ne, nebūtinai vyresnio amžiaus artistas būna džentelmenas, kaip ir nebūtinai jaunas žmogus toks nėra. Tarkime, nors ir jaunas žmogus, Mantas (Jankavičius – red. past.) man atrodo džentelmeniškas“, ‒ pažymėjo galantiškasis atlikėjas.
Vyresnių kolegų vienbalsiai įvardintas kaip tikras džentelmenas jaunųjų atlikėjų gretose M. Jankavičius, sakė nesutinkąs, kad tokių vyrų šiais laikais mažiau negu prieš 20 ar 30 metų. „Manau, kad tas šiuolaikinis džentelmeniškumas yra pasikeitęs. Jeigu anksčiau tikras džentelmenas patiesdavo damai savo švarką per balą, kad ši nesušlaptų batelių, tai dabar jis iškviestų damai taksi ar pats parvežtų ją namo, kad ji nesušlaptų per lietų“, ‒ svarstė atlikėjas.
Nors su amžiumi bręsdamas atlikėjas keičiasi ir tos permainos visapusiškos – pradedant aprangos stiliumi ir baigiant požiūriu į gyvenimą, noras kvailioti gali kilti ir vyresniems vyrams. „Visai natūralu, kad žmonės nori šėlioti, kvailioti, pabandyti persiversti per galvą. Kartais mes per rimtai žiūrime į gyvenimą“, ‒ komentavo Z. Kelmickaitė.
Forma dažnai užgožia turinį
Jaunas žmogus šiuolaikinėje pop kultūroje, anot Z. Kelmickaitės, dažnai gali paklįsti jau vien todėl, kad dažniausiai atlikėjai negalvoja apie turinį. „Džentelmeniškumas ir turinys yra neatsiejami dalykai. Tu negali imti ir pasivadint džentelmenu, juk pastebima bus viskas ‒ tavo elgesys ir tavo kaip vyro charakteris. Būti džentelmenu, tai nereiškia vien tik lankstyti paskui kiekvieną moterį ir pakelti jos nukritusį lūpdažį, pabučiuoti į rankutę, o gerokai daugiau“, ‒ pastebėjo ji.
Išskirti jaunuosius džentelmenus šiuolaikinėje pop muzikos scenoje, anot E. Sipavičiaus, sunku todėl, kad labiausiai pastebimi yra iššaukiančiu elgesiu išsiskiriantys atlikėjai. „Ne itin gerai esu susipažinęs su jaunimo muzika, bet manau kad nereikėtų viso to taip absoliutinti. Ko gero mes matome tik ryškiausius individus – kuomet kažkas nusikeikia, kažką pasako, o iš to padaroma istorija. Bet taip pasielgė vienas ar du, o dainuojančių Lietuvoje yra labai daug, todėl pagal porą neigiamų pavyzdžių nereikia daryti bendros išvados apie visą jaunųjų muzikantų, atlikėjų kartą“, ‒ pažymėjo dainininkas.
Didžiausia problema, anot Z. Kelmickaitės, kad muzikantams dabar visiškai tas pats, kaip atrodydami jie pasirodo scenoje. „Vienas gali dejuoti, kad jis negali būti džentelmenas dėl to, kad neišgali įsigyti gero kostiumo, todėl atrodo nuskuręs, bet tikroji priežastis juk ne tokia. Pats požiūris viską lemia – juk atlikėjas turėtų galvoti „aš išeinu ant scenos, į mane žiūrės žmonės“. Aišku, stiliai yra skirtingi ir ne visi turi pasirodyti vilkėdami juodais kostiumais su varlytėmis“, ‒ komentavo muzikologė, pridurdama, kad „susmukusių“ ir besispjaudančių dainininkų į sceną ji neleistų.
Nepagarba moterims – atskirų muzikos stilių specifika
Klausiamas apie šiuolaikinėje muzikoje pasigirstančius nepagarbius kreipinius į moteris, M. Jankavičius sakė, kad tai jam visiškai nesuprantama. „Vienareikšmiškai nepateisinu tokių dainų, kurių tekstais nepagarbiais ar žeminančiais žodžiais kreipiamasi į moterį. Nesuvokiu ko tokiais veiksmais siekiama, gal norima paaukštinti save? Na taip, yra teigiama, kad vyrauja tokie muzikiniai stiliai, kuriuose privalu žeminti moterį. Tada galėtume sakyti, kad ir smurtas šeimoje yra normalu. Aš su tuo kategoriškai nesutinku“, ‒ tvirtai nukirto jis.
Tendencijas sąlygoja ir laisvos rinkos veikimo principas, pagal kurį pasiūla visuomet turi atitikti paklausą. „Iš dalies patys muzikantai ir formuoja tą paklausą, juk mes puikiai žinome, kokią įtaką paauglių garbinami atlikėjai turi jų supratimui apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, koks turi būti įvaizdis. Priklausomai nuo visuomenės dvasinės pusiausvyros lygio, vienokia ar kitokia muzika „susišaukia“ su tuo, ką žmogus tuo metu išgyvena, kokius jausmus jaučia kitos lyties atstovams, visuomenei, tėvams, nusistovėjusiom tradicijom, požiūriui į tai, kas traktuojama kaip bendražmogiškos vertybės“, ‒ komentavo R. Alekna pridurdamas, kad karts nuo karto pasaulyje vyksta požiūrio revoliucijos.
Nepagarbūs ir kartais netgi niekinantys kreipiniai moterims, anot E. Sipavičiaus, atsirado kartu su repo kultūra. „Tai gangsterių muzika gangsteriams, jei mūsų nusikaltėliai būtų kūrę muzika aš abejoju ar ji būtų kupina pagarbos moterims. Kadangi muzika nusikaltėlių, todėl ir visiškai logiška, kad ir leksika joje yra specifinė ‒ atitinka lygį žmonių, kurie ją kūrė“, ‒ pastebėjo dainininkas.
Dainų tekstai, anot Z. Kelmickaitės, keičiasi kartu su kintančiu žmonių bendravimu. „Šiandien mes jau negauname laišku, kuriuose į mus kreiptųsi „didžiai godotina, tamsta“ ar bent jau „gerbiamoji“, „gerbiamasis“. Dabar visi gauname žinutes, kurios prasideda žodžiais „karočia“, „ei, tu“. Tai yra bendri dalykai“, ‒ komentavo televizijos ir radijo laidų vedėja.
Jei ir yra kažkokių požymių rodančių mažėjančią pagarbą priešingos lyties atstovams, jie anot E. Sipavičiaus, kyla iš abiejų pusių. „Merginos rašo tekstus apie vaikinus, vaikinai apie merginas ir aš nemanau, kad yra kažkokia gili krizė. Tiesiog dabar tokios tendencijos, kad moterys labiau lygiuojasi į mus ir nori būti vis labiau panašesnės. Atlikėjos moterys tai pat nori elgtis kaip vyrai ir kartais nukrypsta, būna kad ir nusikeikia nuo scenos. Visgi manau, kad tai laikina, tik dabartinės mados dalykas“, ‒ tvirtino jis.
Džentelmenų buvo ir bus
S. Povilaitis teigė nemanąs, kad šiuolaikinėje pop muzikos industrijoje scenos džentelmenų yra mažiau nei buvo auksiniais jo laikais, anot jo, tokį įspūdį greičiausiai sudaro tai, kad atlikėjų įvaizdžiu šiais laikais itin uoliai rūpinasi prodiuseriai. „Aišku, tai lemia ir žmogaus prigimtis, auklėjimas šeimoje, išprusimas ir daug kitų dalykų. Išprususių ir neišprususių žmonių buvo daug anais laikais, dabar jų taip pat apstu. Nemanau, kad laikas kažką lemia“, ‒ tvirtino dainininkas.
Anot E. Sipavičiaus, įspūdis, kad šiais laikais scenos džentelmenų yra mažiau, susidaro kuomet pradedami lyginti jauni ir vyresnio amžiaus atlikėjai. „Aš negaliu pasakyti, kad buvau labai mandagus ir malonus, kai buvau jaunas, kvailas ir kuomet dėl šlovės man šiek tiek buvo nuvažiavęs protas. Manau, kad jaunystė – kvailystė, todėl tai yra laikas kuomet pridarome ne itin protingų dalykų. Tiesiog galiausiai ateina laikas, kai vyrai „susitupi“, supranta tikrąsias vertybes, įvertina savo elgesį“, ‒ tvirtino šalies pop scenos veteranas.
Atlikėjų turi jausti atsakomybę
Visi televizijos ekranuose, scenoje pasirodantys atlikėjai, anot S. Povilaičio, turėtų jausti atsakomybę už savo veiksmus. „Tekstai kartais būna, švelniai tariant, banalūs ir prasti. Kai kuriais atvejais, sakyčiau netgi absoliučiai antivisuomeniški“, ‒ sakė šalies pop scenos legenda.
Pop kultūros poveikis formuojant vaikų ir jaunimo elgesio modelius, R. Aleknos teigimu, yra didelis. „Į situaciją skirtingose šalyse reikia žiūrėti atskirai. Ypatingai tuose kraštuose, kur jaunimas nesijaučia saugus, kur mažai įtakos jo asmenybės formavimui turi šeima, ugdymo įstaigos. Natūralu, kad tokiu atveju daugiau įtakos turi tai, ką jie galia matyti internetinėje erdvėje, televizijos ekranuose. Jeigu žmogus buvo pratinamas pajusti skonį, subtilumą ir mėgautis klasikinė muzika, tai geras skonis jam išliks visą gyvenimą“, ‒ pabrėžė jis.
Anot E. Sipavičiaus lietuvių atlikėjai publikai turi būti tokie pat patrauklūs kaip ir užsieniečiai, todėl jiems tenka sekti madas, elgesio modelius, kuriais žavisi jauni žmonės. „Tai labai laikina ir tikrai ne pop kultūra formuoja mūsų jaunimą. Jie auklėjami namuose, mokykloje ir dėl to, kad kažkoks atlikėjas nusikeikė ant scenos, dešimt tūkst. jo gerbėjų nepradės vartoti tų žodžių kiekvieną dieną. Aš nesureikšminčiau to dalyko, tiesiog jauni žmonės dažnai elgiasi kvailokai“, ‒ tvirtino atlikėjas.
M. Jankavičius sutiko, kad atlikėjai daro įtaką jaunų žmonių elgesiui. „Aš puikiai prisimenu savo paauglystę, kai nuolat sekdavau savo mėgstamus atlikėjus ‒ ką ir kaip jie šneka, kaip elgiasi, kaip rengiasi ir pan. Aš tiesiog juos kopijuodavau ‒ tiek gerąsias, tiek ir blogąsias savybes. Dėl to lipdamas į sceną atlikėjas privalo nepamiršti, kad jis yra stebimas, kad jis daro įtaką jaunajai kartai“, ‒ kalbėjo jis.
