„Stintapūkis“ – žiemos šventė, supažindinanti su šio krašto poledinės žūklės tradicijomis. Tačiau sparčiai pavasarėjantys orai programą privertė koreguoti – neįvyko planuotas ledrogių Europos čempionatas, poledinės žūklės varžybas teko keisti įprasta žvejyba nuo kranto arba molo. Šimtus metų skaičiuojantį stintų žvejybos būdą – bumbinimą – taip pat teko demonstruoti ne ant ledo, o saugiai – krante.
Tačiau susirinkusiems į šventę nuobodžiauti neteko: galėjo pasivaržyti sportinėse rungtyse, išmokti megzti kuršiškus tinklus, pinti iš vytelių, senoviniu būdu pasigaminti muilo. Žūklės varžybose dalyvavusiems žvejams stintos kibo gerai, o čia pat jas kepusieji vos spėjo suktis.
Siūlyta ne tik čia pat keptų, vytintų ar rūkytų, bet ir pagal senovinius receptus mariniuotų ar karštu aliejumi konservuotų stintų. Būta „Stintapūkio“ šventėje ir užjūrio gardumynų – siūlyta skanauti austrių.
Į ketvirtą kartą surengtą „Stintapūkio“ šventę svečiai galėjo atvažiuoti nemokėdami vietinės rinkliavos už įvažiavimą į kurortą. Svarstoma šį sprendimą padaryti tradiciniu.
