Jautriais žodžiais apie mamą ji pasidalijo socialiniame tinkle Facebook, jais sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Išgyvena širdį veriančią netektį
Moteris jautriai pranešė, kad mama mirė po sunkios kovos su liga. D. Sakalė rašė:
„Poilsio prieš kelionę „namo“ kampelis. Mamytė labai mėgo, net gal reikia sakyti, kad mylėjo, gėles. Ypač orchidėjas. Šios dirbtinės neatstos Mamytės prižiūrėtos gyvos orchidėjos, kurią, jai gulint ligoninėje, turbūt sugadinau, nes nemokėjau prižiūrėti. Lėkiau, kaip man atrodė, svarbesniu tikslu -– palaikyti dvasią, padėti (išsi)kovoti gyvybę...
Paveikslas buvo nupirktas jos kambariui – ketinau pasitikti atnaujintuose ir sutvarkytuose jos namuose... Prašydavo parodyti nuotraukas, ką nuveikiau. Tikėjosi dar sugrįžti... Ilsėkis ramybėje, išėjusi prieš Šventas Velykas... Viskas neteko prasmės... Viskas tapo liūdna, tamsu ir pilka. Bet šviesa – geri Žmonės, puikūs Medikai, mylintys artimieji, nuoširdūs ir dėmesingi Aloyzo Sakalo artimieji, nelaikantys manęs svetima, buvo tai, kas padėjo nelūžti. Kol kas.
Nors rašo išsigandę pažįstami, klausia: kaip aš dabar viena? Sako, žinome, kaip be galo mylėjai Mamą, ir dėl tavęs bijome. Viskas bus gerai. To būtų norėjusi Mamytė – labiausiai doras, nesavanaudiškas ir padorus Žmogus. Labiausiai pasaulyje. Mūsų šeima, deja, tokio Žmogaus netekome...“
Padėka medikams
D. Sakalė taip pat išreiškė nuoširdžią padėka Santaros klinikų medikams. Naujienų portalui tv3.lt ji teigė:
„Niekada nepasakė, jog negydysime nuo sunkios ligos, nors Mamytei buvo apie 90, kai ją nustatė. Ją operavo geriausi chirurgai, pradedant prof. T. Poškumi, išgelbėjusiu gyvybę prieš kelerius metus. Vėliau neatsisakė tokio amžiaus žmogaus ir Nacionalinis vėžio centras, buvo skirta ir radioterapija dieniniame stacionare (vežiojau kasdien į procedūras), ir taikyta chemoterapija.
Ligai nepasiduodant, kilus labai sunkiai būklei, greitosios pagalbos medikai atvežė vėl į Santaros klinikas, kur skubiai atlikta trūkusio organo „lopymo“ operacija. Operacijų, kurios nebuvo nebūtinos, jos buvo skubios, dar prireikė ir dar. Ne gyvenimo pratęsimui. Kenčiantis žmogus jo tęsti nebenori, tačiau tai buvo palistyvios operacijos. Dėl gyvybės, o tiksliau, dėl likusio gyvenimo laiko kokybės ir kančių mažinimo.
Santaros klinikose buvo kovojama nuo vasario 4 dienos iki kovo pabaigos. Net aš klausiau mintyse Dievo, ar jis egzistuoja, kad teikia šitiek kančių nepaprasto gerumo, šiltumo Žmogui, išmokiusiam mane neapkalbėti. Nežeminti kitų. Niekam nepavydėti. Padėti kam ir kuo galiu... Nesu girdėjusi blogo žodžio iš Mamytės apie kitus.
Ir štai toks Žmogus turėjo tiek iškęsti: reanimacijos, operacijos, galiausiai infekcinių ligų korpusas tų pačių Santaros klinikų, kur Mamytė pateko į dar vieno švento žmogaus, medikės Karolinos Žvirblytės rankas...
Galiu pasakyti tiek: nenurašo šios klinikos žmonių, gelbsti net ir garbingo amžiaus pacientus. O kadangi mano Mamytė buvusi sveikuolė, fiziškai aktyvi visą gyvenimą, pozityvi be pykčio asmenybė, ji „užsidirbo“ ir jaunesnį negu pase biologinį amžių (todėl ir atlaikė jos organizmas tiek ir to, ko, medikų žodžiais, jauni neatlaiko dažnai). Bet tai lėmė ir faktą, jog sunki liga, kuri galiausiai laimėjo, taip ilgai mano Mylimą žmogų kankino. Ačiū medikams, įskaitant slaugytojas ir kitą personalą, ačiū Santaros klinikoms.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
