Dauguma atlikėjų, dalyvavusių atrankoje sakė, teigė, kad „Eurovizija“ jiems tėra tik šansas pasirodyti arba priminti apie save. Tačiau D. Montvydui tai buvo didžiulė svajonė, iki kurios dainininkas nuosekliai ėjo ir jai ruošėsi.
„Būdamas vaikas žiūrėdavau „Eurovizijos“ transliacijas ir svajodavau, kaip vieną dieną pats stovėsiu toje scenoje. Kitaip nei kitų koncertų metų, „Eurovizijos“ scenoje aš labai jaudinausi, net bijojau. O dabar kažkas lyg atsirišo, atsipalaidavau. Jaučiu, kad išsigydžiau šią savo baimę“, - po finalo sakė iš džiaugsmo ir susijaudinimo vietoje nenustygstantis atlikėjas.
Donatas sakė esąs dėkingas visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems prie jo pasirodymo. Pradedant artimuosius ir baigiant naudingas pastabas davusius muzikos profesionalus – Ericą Jennings, Edmundą Seilių ar Martyną Tylą. Apie pastarąjį, Donato muzikos vadybininką, pats atlikėjas sakė: „Neturiu žodžių apie šitą žmogų, apie jo profesionalumą – man garbė su juo dirbti. Jis ne tik atitinka Vakarų Europos lygį, bet tiesiog yra geriausias.“
Taip pat dainininkas padėkojo savo antrajai pusei šokėjai Veronikai, be kurios, anot jo, ne tik nebūtų padaręs įspūdingo šuolio pasirodymo metu, bet ir šiaip jau seniai būtų susižeidęs, bandydamas naują choreografiją.
