Žmonės dažnai sako, kad mes visi esame Dievo vaikai. Po to, ką pamatysite, tikriausiai sakysite "Kodėl Dievas toks žiaurus?". Na... Galbūt netgi Dievas retkarčiais turi pailsėti ir palikti viską gamtos jėgoms. O galbūt, jie ir yra Dievo vaikai, tikrieji vaikai, kurie nužengė iš dangaus kentėti už mus, kentėti, priversdami mus šypsotis ir/ar gailėtis jų.
Schlitze Surtees
(Cha.lt nuotr.)
Shclitzie (liet. - Šlicis) gimęs kaip Simon Metz, buvo amerikietis cirko ir kino aktorius, labiausiai žinomas iš 1932 metų filmo "Freaks" ir, žinoma, iš savo viso gyvenimo karjeros cirke, kur jis sutraukdavo minias žmonių.
Šlicio tikroji gimimo data, vieta ir netgi tikras vardas yra nežinomi; laikoma, bent jau pagal tai, kas buvo įrašyta jo mirties liudijime ir antkapyje, kad jis gimė 1901 metų rugsėjo 10 dieną.
Šlicis jau gimė sirgdamas mikrocefalija - liga, kuri paliko jį su neįprastai mažomis smegenimis ir kaukole, žemu ūgiu (122 cm), trumparegyste bei silpnaprotyste. Manoma, kad Šlicio protinis išsivystymas siekė trejų metų vaiko: jis negalėjo pilnai savimi rūpintis, galėjo kalbėti tik vienskiemeniais žodžiais ir suregzti keletą paprastų frazių. Vis dėl to, jis galėjo atlikti paprastas užduotis ir manoma, kad jis galėjo suprasti beveik viską, kas jam sakoma, be to, jis turėjo itin gerą reakciją. Tie, kas pažinojo Šlicį, apibūdino jį kaip mielą, dosnų, bendraujantį asmenį, kuris mėgo šokti, dainuoti, tiesiog būti dėmesio centre, demonstruoti savo pasirodymus bet kam, su kuo tik galėjo sustoti ir pasišnekėti.
Cirke, žmonės sergantys mikrocefalija, dažniausiai buvo pristatomi kaip "smeigtuko galvutės" ar "trūkstamos grandys" (su mintimi į žmogaus evoliucijos "trūkstamą grandį").
Šlicis buvo žinomas kaip "Paskutinysis iš Actekų", "Mergaitė-beždžionė" ar tiesiog "Kas gi tai?". Vienas žinomiausias pavyzdys - Šlicio pasirodymas poroje su moterimi, taip pat sergančia mikrocefalija, kurios vardas Athelia. Jų pasirodymas vadinosi "Aurora ir Natalia, Actekų seserys". Tai sukėlė kalbas, kad Athelia (Aurora) galbūt yra tikra Šlicio sesuo, bet šie gandai niekada nebuvo patvirtinti.
Šlicis dažnai buvo pristatomas kaip moteris ar netgi kaip dvilytis, kad tai sukeltų papildomas apkalbas ir pridėtų šiek tiek mistikos jo keistai išvaizdai.
Tie, kurie jį pažinojo, pasakoja ir kaip apie "jį", ir kaip apie "ją". Cirkas atnešė Šliciui nepaprastą sėkmę, 1920-1930 metais jis buvo samdomas gausybės garsėjančių cirkų. 1928 metais Šlicis debiutavo filme "The Sideshow", dramoje, kurios veiksmas vyko cirke. Kartu su juo vaidino ir nemažai kitų, tikrų, cirko atlikėjų. 1932 metais Šlicis atliko žymiausią savo vaidmenį Tod'o Browning'o siaubo filme "Freaks".
Originalus leidimo filmo "Freaks" pasirodymas buvo vertinamas itin kontraversiškai ir jis buvo visiškai finansiškai nesėkmingas. Negana to, Didžiojoje Britanijoje jis buvo uždraustas rodyti net 30 metų, o režisierius T. Browning'as, po filmo išleidimo, daugiau niekada nebedirbo nei su viena garsesne kino kompanija.
1935 metais, kai Šlicis pasirodydavo Tom'o Mix'o cirke, George Surtees, šimpanzių dresuotojas, kuris taip pat pasirodydavo tame pačiame cirke, įsivaikino Šlicį ir tapp teisėtu jo globėju. 1941 metais Šlicis atliko paskutinį savo vaidmenį filme "Princesė Betsė".
Globojamas G. Surtees'o jis tesė savo karjerą cirke iki Surtees'o mirties anksti septintajame XX a. dešimtmetyje. Po tėvo mirties, Surtees'o dukra, kuri nebuvo šou verslo atstovė, atidavė Šlicį į Los Andželo apygardos ligoninę.
Šlicis kurį laiką praleido ligoninėje, kol jį ten atpažino kardus ryjantis Bill'as Unks'as, kuris dirbdavo ligoninėje, kai baigdavosi cirko sezonas. Pasak Unks'o, Šlicis atrodė stipriai pasiilgęs cirko, ir buvimas toli nuo visuomenės dėmesio padarė jį labai nelaimingu. Ligoninės vadovybė nusprendė, kad geriausiai Šlicį paskirti Unks'o darbuotojo, šoumeno Sam'o Kortes'o globotiniu ir grąžinti jį į cirką.
1971 metais, rugsėjo 24 dieną Šlicis mirė nuo bronchų pneumonijos. Jo mirties liudijime buvo įrašytas jo oficialus vardas - Schlitze Surtees, o kaip gimimo data nurodyta 1901 rugsėjo 10. Šlicio kapas buvo nepažymėtas iki 2008 metų rugpjūčio, kol svetainės findadeatch.com lankytojai paaukojo beveik 400 JAV dolerių, kad pastatytų jam tinkamą antkapį.
Jack Earle, "Teksaso milžinas"
(Cha.lt nuotr.)
Jacob Rheuben Ehrlich gimė Denveryje, 1906 metais vokiečių žydų imigrantų šeimoje. Augo El Pase, Teksase. Būdamas vidutinio ūgio, keturiolikmetis berniukas, Jacob'as iškrito iš sunkvežimio ir patyrė galvos traumą, kuri, pasak gydytojų, išsivystė į auglį hipofizės liaukoje.
Po traumos jis keturis mėnesius buvo aklas, o po to ėmė nekontroliuojamai augti, kol pasiekė 7 pėdų ir 4 colių ūgį (apie 224 cm, nors jis pats teigė esąs 8 pėdų ir 6 colių ūgio, t.y. apie 259 сm). Nusiteikęs gyventi normalų gyvenimą nepaisant ūgio, Jacob'as baigė Teksaso Universitetą El Pase, kaip aukščiausias žmogus apskritai kada nors baigęs Teksaso Universitetą.
Baigęs studijas, Jacob'as, pasivadinęs Jack (arba Jake) Earl, pirmą kartą pasirodė scenoje 1924 metais, kur jis vaidino savo paties parašytoje pasakos "Džekas ir stebuklinga pupa" versijoje. Jis taip pat atliko tėvo vaidmenį pasakoje "Jonukas ir Grytutė". Kai Barnum & Bailay cirkas atvyko į El Pasą, kai kurie jo draugai paskatino nueiti į cirką ir pažiūrėti, kokio ūgio yra cirko milžinas. Earl'as, nenuostabu, buvo aukštesnis ir buvo iškart, vietoje, pasamdytas. Cirke vienas iš jo darbų buvo dresuoti nykštukinius Afrikos dramblius Buli ir Nuba. Jis pardavė tūkstančius savo "laimingų" milžino žiedu po 25 JAV centus už vienetą, sakydamas, kad baigęs cirko karjerą ir sutikęs žmogų, kuris nešios tokį žiedą, grąžins pinigus, jei žiedas nebus atnešęs tam žmogui laimės.
1940 metais Earl'as su Ringling Bros. cirku išvyko į gastroles Australijoje. Grįžęs jis suprato, kad jis nusivylė būdamas cirko keistuoliu, ir kad jam įgriso atsakinėti į klausimą "Ei, kaip oras ten, viršuje?".
Vienas jo draugas, dirbęs Kalifornijoje įsikūrusioje "Roma Wine Company", įkalbėjo Earl'ą vykti į trijų mėnesių trukmės reklaminę kampaniją.
Earl'ui taip patiko šis darbas, kad jis nusprendė pasilikti. Užrašas ant perdaryto Pontiac automobilio "didžiausias pasaulio keliaujantis pardavėjas" paliko neišdildomą įspūdį kiekvienam pirkėjui. Ypač, kai Earl'as ištiesdavo savo 9 colių vizitinę kortelę (maždaug plaštakos ilgio). Antrojo Pasaulinio Karo metais, nepriimtas į Amerikos kariuomenę dėl savo ūgio, Earl'as keliavo po šalį, mokydamas apie Amerikietiškos vyno pramonės svarbą Europai sunkiais laikais.
(Cha.lt nuotr.)
Ramus ir išsilavinęs žmogus, Earl'as mėgo tapyti ir lipdyti iš molio natiurmortus bei gamtovaizdžius. Jis buvo netgi užsitarnavęs savo darbų parodą Niu Jorke (New York), 1936 metais. Earl'as pasakojo, kad cirko direktorius John'as Ringling'as North'as taip susižavėjo biustu "Bušmenas Clicko" (Franz Taaibosch, psichiškai neįgalus pietų afrikietis), kurį Earl'as nulipdė iš molio, kad net užmokėjo už milžino studijas meno mokykloje. Earl'as taip pat buvo talentingas fotografas, poetas ir scenaristas, taip pat entuziastingas žvejys ir golfo žaidėjas.
Earl'as išėjo į pensiją 1951 metais ir įsikūrė viename El Paso ūkyje. Likusį gyvenimą jis praleido lankydamas vaikų namus ir linksmindamas juos istorijomis apie stebuklingus milžinus. Jis mirė 1952 liepos 18 dieną, El Paso miesto ligoninėje po šešių savaičių ligos.
Carl Hermann Unthan
(Cha.lt nuotr.)
Carl'as Hermann'as Unthan'as gimė Rytų Prūsijoje (dabartinė Kaliningrado sritis) 1848 metais. Šeimos pribuvėja norėjo uždusinti be rankų gimusį berniuką, bet jo tėvas neleido to padaryti. Kol Carl'as buvo vaikas, tėvas leido jam vaikščioti basam (tais laikais, tai buvo laikoma ypatingu neišsiauklėjimo ir nemandagumo požymiu), kad šis galėtų išmokti pėdomis paimti daiktus ir atlikti kitus darbus, pvz. rašyti. Jis netgi išmoko groti smuiku ir, būdamas 20-ties metų amžiaus, grojo netgi pačiam "valsų karaliui" J. Strauss'ui Vienoje! Sulaukęs didžiulės sėkmės, Carl'as tapo scenos atlikėjo, ir gastroliavo JAV, Meksikoje, Kuboje, Pietų Amerikoje. Jo pasirodymą sudarė kasdieniai veiksmai, atliekami scenoje: gėrimo įpylimas į puodelį, kortų kaladės maišymas ir kortų triukų rodymas, cigaretės rūkymas, plaukiojimas vandens rezervuare, šautuvo užtaisymas ir šaudymas juo, bei, žinoma, grojimas smuiku. Dažnai jis tyčia begrodamas nutraukdavo smuiko stygą, o po to, kojų pirštais, ją pakeisdavo. Pirmojo Pasaulinio Karo metu Carl'as prisijungė prie vokiečių kariuomenės ir keliavo po ligonines sakydamas įkvepiančias kalbas žmonėms, netekusiems galūnių karo metu.
Jis nusifilmavo filme, "Žmogus be rankų", kuriame pademonstravo savo plaukimo sugebėjimus, išgelbėdamas skęstančią moterį. Taip pat parašė autobiografiją, pavadintą "Das Pediskript" ("Kojaraštis" arba angl. "The Armless Fiddler: A Pediscript Being of Vaudeville Man"), išleistą 1935 metais, keleri metai po jo mirties. Carl'as mėgo būti atpažįstamas dėl savo muzikos, o ne dėl savo neįprastos išvaizdos. Jis išėjo į pensiją būdamas turtingas žmogus ir mirė 1928 metais, sulaukęs 80 metų.
Princas Randian'as
(Cha.lt nuotr.)
Prinas Randian'as, kurio tikras vardas istorijai lieka nežinomas, gimė Demararoje, Britų Gajanoje (dabartinėje Gajanoje, Pietų Amerikoje), 1871 metais Britų indų vergų šeimoje.
Apie jo vaikystę ir kaip jis buvo pastebėtas žinoma labai nedaug, tačiau jo gebėjimas prisitaikyti prie bet kokios situacijos neliko nepastebėtas. Į JAV jis buvo atvežtas 1890 metais, kur pasirodydavo įvairiuose keistuolių šou. Princas Randian'as demonstruodavo, kaip lengvai ir grakščiai jis sugeba skustis, rašyti, piešti ir netgi susisukti cigaretę - viską darė neturėdamas rankų ir kojų.Jis netgi gana efektyviai judėdavo iš vietos į vietą, klubais ir pečiais atlikdamas gyvatės šliaužimą primenančius judesius.
Sako, kad Randian'as buvo netgi gabus dailidė. Dėžutė, kurioje jis laikė savo rūkymui reikalingas medžiagas, buvo padaryta jo paties, naudojant tik pečius ir burną įrankiams laikyti. Jis dažnai juokaudavo, kad vieną dieną, pats pasistatys sau namą.
Randian'as buvo gudrus ir apsukrus žmogus, galėjo susikalbėti anglu, vokiečių, prancūzų ir savo gimtąja, hindi, kalba. Jis gana anksti vedė indų motery, kuri žinoma tik kaip Princesė Sarah, ir kuri išliko atsidavusi savo vyrui per visą ilgą jo šou karjerą. Pora turėjo keturis vaikus ir galiausiai apsistojo Patterson'e, New Jersey.
Randianas mirė gruodžio 19 dieną, 1934 metais nuo širdies smūgio. Jam buvo 62 metai.
Paminėti toli gražu ne visi. Tikslas buvo ne toks. Tiesiog kitą kartą, kai garsiai tarsit lietuvišką frazę "nėra gyvenimo", pagalvokite, ką šie žmonės pasakytų Jums.
