Ko gero, visiems yra tekę girdėti pasakojimų apie „nelaimingus" automobilius, kurie tarsi magnetai traukia prie savęs įvairias nelaimes, o jų savininkai baigia savo gyvenimus prie vairo...
Limuzinas pražudė 22 žmones
Vienu „nelaimingiausių" automobilių pasaulio istorijoje vadinamas limuzinas „Mercedes–Benz". Jis, pasakojama, “pražudęs" ne mažiau kaip 22 žmones. Būtent juo Austrijos ir Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas Francas Ferdinandas kartu su žmona 1914–ųjų birželio 28–ąją per viešnagę važiavo Sarajevo miesto gatvėmis. Į perspėjimus saugotis teroristų erchercogas tik numojo ranka.
Pirmiausia į lėtai važiuojantį automobilį vienas pakelėje susirinkusių žiūrovų sviedė granatą. Laimė, ši, atsimušusi nuo brezentinio kabinos viršaus, sprogo po kito automobilio ratais. Užsispyrėlis F.Ferdinandas nusprendė tęsti kelionę lyg niekur nieko. Ir už tai sumokėjo gyvybe: netrukus prie „Mercedes–Benz" prišoko 18–metis studentas Gavrilas Principas ir iš arti revolveriu sušaudė Francą ir jo žmoną...
Keršydama už nužudymą Austrija ir Vengrija netrukus paskelbė karą Serbijai, šios ginti stojo Rusija, į peštynes įsivėlė ir Vokietija, Anglija, Prancūzija. Europoje netrukus įsiplieskė I pasaulinis karas.
Erchercogo krauju aplaistytas limuzinas atiteko vienam Austrijos ir Vengrijos generolų – Patevekui. Pastarajam mašina neatnešė laimės: dėl nuolatinių nesėkmių fronte jis buvo priverstas atsistatydinti ir grįžo tėviškėn, ten išprotėjo. Jo automobilis atiteko to paties pulko kapitonui. Šis 1915–ųjų pradžioje limuzinu rėžėsi į sunkvežimį ir žuvo kartu su vairuotoju ir dar dviem kareiviais.
Kruvino kelio pabaiga – muziejuje
Pasibaigus karui suremontuotas limuzinas buvo parduotas Jugoslavijos komendantui. Nors šis, prisiklausęs kalbų apie automobilio „Mercedes–Benz" prakeiksmą, naudojosi juo itin retai, 1919–ųjų rudenį per vieną kelionę limuzinas apvirto. Vairuotojas buvo sutraiškytas, o komendantas neteko rankos...
1923–iaisiais aukcione šią mašiną nusipirko turtingas gydytojas. Po poros metų posūkyje jis nesuvaldė mašinos, tad žuvo pats ir dar užmušė du pakelėje stovinčius valstiečius.
Automobilį suremontavo ir jo savininkais vėlesniais metais tapo dar keturi žmonės. Trys jų žuvo per avarijas, ketvirtasis, turtingas juvelyras, nusižudė.
Ir tai buvo ne vienintelės limuzino aukos: per tą laiką žuvo po ratais papuolęs serbų valstietis, mašinos prislėgtas užduso garažo, kuriame „Mercedes–Benz" buvo remontuojamas, savininkas. Paskutinis mašinos savininkas Tiboras Hiršfildas bei keturi jo draugai mirė nuo žaizdų, kurias gavo, kai limuzinu rėžėsi į autobusą.
Įkaušę vyrai važiavo namo iš vestuvių. Tai buvo paskutinės „Mercedes–Benz" aukos. Dabar limuzinas, kaip istorinė vertybė, patikimai užrakintas Vienos muziejaus ekspozicijų salėje.
Žvaigždės „Porsche" – automobilis–žmogėdra
Panašią niūrią šlovę įgijo ir sportinis automobilis „Porsche Spider 550", kuriuo 1955 m. užsimušė žinoma Holivudo kino žvaigždė – aktorius Džeimsas Dinas.
Automobilį, kaip kolekcinę retenybę, nusipirko autoserviso savininkas Džordžas Barisas, tačiau iškeliant „Porsche" iš sunkvežimio šis nuslydo ir sulaužė naujajam savininkui abi kojas. Tuomet įsiutęs Barisas, pavadinęs mašiną automobiliu–žmogėdra, nusprendė ją parduoti dalimis. Variklį nupirko gydytojas, kurio laisvalaikio hobis – sportinės lenktynės. Tačiau jau pirmosios lenktynės su nauju varikliu jam baigėsi tragiškai. Netrukus užsimušė ir kitas lenktynininkas, nusipirkęs šio automobilio–žmogėdros detalių.
Vis dėlto Barisas nenuleido rankų – žuvusio aktoriaus Dž.Dino populiarumas buvo toks didelis, jog automobilių serviso savininkas nusprendė vežioti tą „Porsche" po šalį it gyvą legendą, pražudžiusią kino žvaigždę.
Tačiau Sakramente nutrūko automobilį laikę diržai, jis nuvirto nuo stendo ir sulaužė paaugliui koją. Po mėnesio „Porsche" iškrito iš jį vežusio sunkvežimio ir užmušė atsitiktinį praeivį, o jau Oregano mieste tas pats sunkvežimis su visu kroviniu rėžėsi į parduotuvės sieną. Galų gale Naujajame Orleane automobilis vėl nuvirto nuo stendo ir subyrėjo į kelias dalis.
Nelaimingas Čeliabinsko „penktukas"
Sakoma, kad patyrę automobilių mėgėjai turi prietarą – jei nusipirkęs naują automobilį per pirmą pusmetį pakliūni bent į tris avarijas, stenkis kuo greičiau juo atsikratyti, nes automobilis „nelaimingas". Štai sovietmečiu vienas pilietis Čeliabinske nusipirko VAZ 2105. Jau pirmą dieną laimingas mašinos savininkas paliko ją greta parduotuvės, kurios stogas buvo remontuojamas. Ir ką gi – nevykėlis statybininkas „pavaišino" naujutėlaitę „Ladą" kibiru karšto bitumo... Jos šeimininkas net apsiverkė: juk bitumą nuvalyti velniškai sunku, jo dėmes teko pašalinti kartu su automobilio dažais. Negana to, grįždamas namo šeimininkas sugebėjo dar trinktelti automobiliu į kaimyno volgą.
Po kelių savaičių „penktuko" šeimininkas ir vėl pateko į avariją. Avarija buvo nedidelė, bet be meistrų paslaugų žmogelis vėl neapsiėjo. O po mėnesio jam vėl teko sugrįžti – šįsyk jau po rimtos avarijos. Beje, vairuotojas nebuvo „žalias", turėjo 10 metų vairavimo stažo. Tiesiog jam pakliuvo automobilis–nelaimė. Autoserviso meistrai jau įprato, kad žmogelis lankosi pas juos ne rečiau kaip kartą per 2–3 mėnesius. Kartais net draugiškai pasišaipydavo, jei gedimas buvo smulkus: „Klausyk, luktelk kiek, pavažinėk, „prikaupk" gedimų, ir mes tuomet vienu ypu viską sutvarkysim." Nelaimingas žmogus sutikdavo, o po savaitės dviejų vėl atvykdavo į autoservisą su žodžiais: „Jau prikaupiau..."
Po paskutinės avarijos – kai į „penktuką", sustojusį įsižiebus raudonai šviesoforo šviesai, įsirėžė sunkvežimis DAF, draugai ir giminės ėmė rimtai įkalbinėti šeimininką parduoti ar tiesiog išmesti tą „velnio automobilį". Tačiau šis kategoriškai atsisako, vis dar tikėdamasis „perauklėti" automobilį, kurio gal tik stogo autoserviso meistrai nelietė...
Neigiamas zonas panaikina piramidės
Mistinių reiškinių tyrinėtojų „nelaimingais" automobiliais nenustebinsi. Anot jų, visa mūsų planeta tarsi nematomu energetiniu tinklu išraižyta vadinamosiomis geopatogeninėmis zonomis ar linijomis, kurios neigiamai veikia žmones. Kartais tokios zonos būna ir žmogaus rankų darbas – paprastai jos egzistuoja buvusių kautynių, masinių kapaviečių ar itin žiaurių nusikaltimų vietose.
Įdomu, kad minėti tyrinėtojai biolokaciniais įrenginiais tokias zonas gali aptikti ir automobiliuose. Jos atsiranda dėl avarijų, nekokybiškos automobilio gamybos ir net dėl stresų, kuriuos važiuodami patiria vairuotojai ar keleiviai. Tokios zonos veikia ne tik vairuotoją, bet ir visą automobilio sistemą, variklio darbą. Jei tokių zonų itin daug – mašina tampa „nelaiminga".
O ar yra koks būdas apsaugoti savo automobilį nuo tokių zonų poveikio? Pasirodo, yra – tam reikia nedidelės piramidės, geriausia iš kedro pušies medienos. Tokios „automobilinės" piramidės, anot tyrinėtojų, skleidžia ypatingą biologinį lauką, kuris ne tik saugo mašiną. Automobilis sunaudoja ir kur kas mažiau degalų!
Parengta pagal „Vakaro žinių" priedą „Geras!"
