Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anapilin išėjusį aktorių Regimantą Adomaitį kolegos vadina vienu iš paskutiniųjų savo laikmečio teatro mohikanų.

Anapilin išėjusį aktorių Regimantą Adomaitį kolegos vadina vienu iš paskutiniųjų savo laikmečio teatro mohikanų.

REKLAMA

„Man atrodo, kad Regimantas Adomaitis yra visos teatro eros ženklas, jam išėjus tų mohikanų kelis ir beturime. Tiesiog su visa epocha atsisveikinam teatre“, – BNS sakė režisierius Gytis Padegimas. 

R. Adomaitis vaidino viename iš režisieriaus spektaklių „Vieno tėvo vaikai“. 

„Man nepaprastai įstrigo jo vaidmuo spektaklyje „Altonos Atsiskyrėliai“, pjesė apie Vokietiją po karo. Aišku, Kaligulą puikiai prisimenu. Paskutinis didelis vaidmuo Mažajame teatre, kur vaidino seną žmogų, kuris išvažiuoja į senelių namus“, – prisiminė G. Padegimas.

„Jis fiziką studijavo berods, viskas buvo logiškai apgalvota, bet ir pakankamai emocionalu, toks balsas išlaikytas. Inteligentiškas aktorius, išsilavinęs, plačių pažiūrų kaip žmogus“, – kalbėjo režisierius.

REKLAMA

Teatrologė Daiva Šabasevičienė BNS teigė bendravusi su aktoriumi pastarosiomis jo gyvenimo dienomis, kai šis dėl infarkto atsidūrė reanimacijoje. 

„Tai teatro istorijos dalis. Su Regimantu Adomaičiu yra siejami iškiliausi dramos teatro spektakliai, įdomiausi Lietuvos ir tam tikri užsienio filmai, visi režisieriai, kurie yra kūrę Lietuvos kiną, be Adomaičio jo neįsivaizduoja“, – BNS sakė teatrologė.

Anot jos, svarbiausia, kad tai buvo ne tik savo srities profesionalas, bet ir aktorius, kurį labai mylėjo žiūrovai. 

„Tai žmogus, kuriam vieninteliam yra parašyta tūkstančiai laiškų, mačiau kelis lagaminus“, – pasakojo teatrologė.

Anot D. Šabasevičienės, aktorius sulaukdavo daugybės meilės laiškų. Iš kai kurių matyti, jog jų autorės mylėjo „ne jį, o herojus, tapatino su herojais, o jis kentėjo, nes buvo visai kitoks“. 

D. Šabasevičienės teigimu, nors R. Adomaičiui teatras buvo dosnus vaidmenimis, aktoriaus likimo esmė – ne vien brandžių vaidmenų gausa, bet ir aktoriaus sugebėjimas tuos vaidmenis kurti netampant vienos ar kitos ideologijos įkaitu.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, teatro scenoje aktorius sukūrė kelias dešimtis vaidmenų, tarp kurių svarbiausi – Mindaugas (1969) ir Mažvydas (1978) Henriko Vancevičiaus pastatytose istorinėse Justino Marcinkevičiaus dramose, įdomių, netikėtų vaidmenų Adomaitis sukūrė Irenos Bučienės pastatymuose – Arthuro Millerio „Kainoje“ (1970), Karelo Čapeko „Makropulo recepte“ (1973), Friedricho Dürrenmatto pjesėje „Vaidiname Strindbergą“ (1974).

Paskutiniuoju savo kūrybos laikotarpiu teatre R. Adomaitis vaidino Jono Vaitkaus, Algio Latėno, Rimo Tumino, Oskaro Koršunovo spektakliuose. 

R. Adomaitis vaidino daugiau kaip 70 Lietuvos, Rusijos, Vokietijos kino ir televizijos filmų. Jo vaidmenys – Donatas (Niekas nenorėjo mirti 1965), Orlandas (Kentaurai 1979), Ačas (Atsiprašau 1982; visų režisierius Vytautas Žalakevičius), Kasparas (Jausmai 1968, režisieriai Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius), Edmundas (Karalius Lyras 1971, režisierius Grigorijus Kozincevas), Girdvainis (Velnio nuotaka 1974), Boilanas (Turtuolis, vargšas 1983, abiejų režisierius Arūnas Žebriūnas) ir daugelis kitų.

R. Adomaitis mirė eidamas 86-uosius metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų