Meilė buvo, yra ir bus akla ;) kai įsimylime, mes patys net nežinome ką... Mes nežiūrime į įšvaizdą, mum nerūpi charakteris, net kartais nesvarbu, koks jis yra žmogus. Pati nesu graži, bet dėl to visai nesijaudinu, pasijuokiu iš to ir taip pat pasijuokia mano draugas.Kodėl? nes mes žinome, kad meilei išvaizda nėra svarbi. Juk jei myli žmogų, apkabini jį grįžusį iš darbo, nesvarbu, kad jis visas purvinas; pabučiuoji, nepaisant to, kad jis "kvepia" česnakais; paimi už rankos prie kitų žmonių, net jei jis ir stovi su didele skyle kelnėse... Meilė niekada nebus bjauri

Meilė niekada gyvenime nebus bjauri. Tai yra nepakartojamas jausmas. Bjaurus gali būti tik žmogus esantis su tavimi, bet jei tau rūpi to žmogaus išvaizda, tai tu jo iš tikro nemyli. Lygiai tą patį galime pasakyti ir apie kitą literatūros pavyzdį - Gvazimodą. Kai per literatūros pamokas nagrinėja "Paryžiaus katedra", mokytoja visada paklausia mergaičių: "Ar tu galėtum pamilti Gvazimodą?" Rankų pakeltų nebuvo. Nepakėliau ir aš, bet tą akimirką, kai mokytoja uždavė kitą klausimą, iškart to pasigailėjau. Meilė yra vienintelė pasauly. Vienintelė ir nepakartojama. Ir visiškai nesvarbu kokia forma ji pasirodė. Jei tu esi suvestas būti amžinai su tuo žmogumi, tau negali būti svarbi jo išvaizdą. Jeigu tu tikrai myli tą žmogų, tu ne nematai jo blogų savybių. Tu tiesiog pamilsti kiekvieną jo randą, kiekvieną kuprą, kiekvieną jo trūkumą, nes jei jis būtų kitos: tobulos išvaizdos, manierų. Jis nebūtų tas žmogus, kurį tu myli dabar. Pati nuoširdžiausia meilė yra tik tokia. Jei tu atsirenki kaip parduotuvėje ko mylėti, o ko ne, kaip prekes, tada iš tikro laimingas nebūsi, nes norint būti laimingu, turi būti su tau skirtu žmogumi ir išvaizda tam visiškai neturi reikšmės. Nuoširdžiai užjaučiu žmones, kurie to nesupranta. Meilė padaro žmogų pilnavertį. Ji leidžia tau kiekvieną dieną atsibusti laimingam. Leidžia pasijusti svarbiam. Tikra meilė leidžia suprasti,kad kitas žmogus bus visada šalia tavęs, kad ir kiek tu klystum, kiek pakilimų ir nuosmukių patirtum. Tu supranti, kad jei ir kokia nelaimė tau atsitiks ir tau niekas nepadės, tas žmogus visada bus šalia tavęs ir niekada nepasitrauks. Nes jis tave myli. Tu jam esi pats brangiausias pasauly ir to niekas negali pakeisti, nes tai meilė. Atsisakyti tokio nepakartojamo jausmo, kiek nuostabių akimirkų ir savo gyvenimo laimės vien dėl išvaizdos yra kvaila. Išvaizda laikina, bet užtat meilė amžina.

Taip, kartais taip atsitinka, kad tarp dviejų žmonių atsiranda stiprus prisirišimo ryšys, kuris vadinasi meilė. Tada nesvarbu, kokia žmogaus išvaizda, nes mes mylim žmogaus vidų, jo savybes ir gerąsias ir blogąsias. Tik šiais laikais nebėra tokios tyros meilės, belieka skaityti tokias knygas, nes tik ten gali surasti tyrą meilę be jokių išlygų... Vis tiek šią knygą nusipirksiu, nes norėčiau tokią turėti savo mini bibliotekoj :)

as taip pat pritariu kad vaikina rinktis reik pazvelgus i jo vidu, beje yra atveju, kai bandziau pazvelgt i isvaizda, taciau kai prasneko - nusivyliau jo vidumi. tai lyg tas pats kaip klounai, mes kasdien galime uzsidet skirtingas kaukes, rubus, pasikeist sukuosena, bet zmogus vistiek lieka toks pat. juk jei yra zmogus, kuri tu begalo myli, ir jam atsitiks nelaime, ar del kitu priezasciu atrodys kaip kitas zmogus, tavo meile jam visien nepasikeis, jo mastymas liks toks pats, jo meile tau liks ta pati, o gal ir stipresne nei anksciau... jei mano vaikinui kas nors atsitiktu, pirmiausias dalykas ka padaryciau, tai butu svelnumas ir begalinis palaikymas kitu tarpe :)

Meilė niekada nebus bjauri, jeigu iš tiesų mylima, nes visų pirma meilė yra nesavanaudiška. Meilė įkvepia žmogų žygdarbiams, priverčia pasaulį suktis aplink savo ašį, ji nuspalvina žmogaus gyvenimą ir jį pagyvina, suteikia džiaugsmo ir optimizmo. Meilė niekada nebus bjauri, juk gyveni ne su grožiu, o su gyvu žmogumi, kuris turi jausmus ir savo asmenybę. Net kreiva nosis gali suteikti žmogui tik papildomo šarmo. Jeigu meilė tapatinama su bjaurumu, šlykštumu ir atgrasumu, tai reiškia, kad tas žmogus nesupranta tikrosios žodžio meilė vertės ir jos niekada nepažino ir nepatyrė. Yra sakoma, kad visi žmonės yra gražūs, ir kažkokie ale trūkumai negali nusverti, kalbant apie meilės reikalus. Meilė yra nesididžiuojanti, tyra, didžiadvasiška ir vienas iš didžiausių ,aš taip manau, gyvenimo palaiminimų. Gražuolė ir pabaisa - puikus pavyzdys, kad meilei nėra išvazdos etalonų, primestų normų, nes būna atvejų, kada išorinis grožis tik atspindi žmogaus tuštybę, cinizmą. Reikia išmokti pažvelgti į žmogaus vidų ir pamilti jį tokį, koks jis yra. Aš sutinku su ta nuomone, kad meilė niekada nebus bjauri, nes ji yra ne prekė, o ,,branduolys" ir meilės dėka mes galime tapti geresniais ir atlaidesniais; išgydyti visą pasaulį. :)

Meilė, pati savaime, yra teigiama emocija. Tik dėl šio jausmo žmonės išliko ir toliau sėkmingai klesti kaip rūšis. Šnekėt šia tema galima be galo , juolab, kad pavasaris. Bukim biedni, bet teisingi: vyrai ir moterys partnerius renkasi skirtingai- vyrams svarbiau išorinis grožis, o moterys pirmenybę teikia vidinėms savybėms. To pavyzdžių apstu visur. Išimčiū nebuna. Kodėl tokiose pasakose moteris niekada nebuna pabaisa? O todėl, kad nieko nesigautu ir nieks nepatikėtų tokia istorija. Geras rašytojas tik atskleidžia amžinus gamtos dėsnius.

Meilė niekada nebus bjauri, nes ji is prigimties yra svelni ir tyra, zmones vercia daryti grazius ir nesavanaudiskus darbus. Meile privercia paukscius cirenti garsiau, o geles zydeti aiskesnem spalvom. Meile siaubinga jega visa griaunanti ir deginanti, bet atsiminkim, kad ji ant tu paciu griuvesiu kuria nuostabiausius miestus ir pilis. Meile - tai del ko sukasi pasaulis, zmones sypsosi vieni kitiems, o moterys pradeda.

Sava meile nera bjauri,juk galu gale zmogus visada randa y save kazkuo panasu-isvaizda,manierom,kalbejimo budu,pomegiais ar dar kuo,o juk pats zmogus sau niekada nebus 100% nesimpatiskas... tik mes lietuviai sugebame bjauretis kitu meile-tai mergaite prasidejo su senu nuplikusiu vyru(daugelis reks-"ir kaip taip galima"),tai mokyklos grazuolis uzkalbino pilka pelyte("juk jis ja tik uz nosies pavedziot nori"). tereikia meile tiket ir nusispjaut ant aplinkiniu nuomones,gal kitiem kazkas ir atrodys ne taip,keista,bet svarbu porai bus gerai....

Meile niekada nebus bjauri...nes meile,kad ir kaip skaudina,bet suteikia sparnus,kuriu pries tai neturejai...

Meilė negali būti bjauri, nes nes tai tyras jausmas. Išvaizda nulemia pirmą įspūdį, tačiau pamilti galima tik pažinus patį žmogų, t.y. ir jo kūną, ir sielą.