Naujienų portalui tv3.lt Laima papasakojo, kokį etapą šiuo metu išgyvena kaip mama, kuo ją džiugina dukra Emilija ir kas, jos akimis, šiandien yra didžiausias iššūkis auginant vaikus.
Žengė į naują etapą
Kaip teigė Laima, dukros gimimas į jos gyvenimą atnešė aibę gražių dalykų. Vienas iš jų – suvokimas, kiek daug metuose dienų, anksčiau neturėjusių tokios didelės reikšmės, šiandien yra didžiausios šventės.
„Kai anksčiau būdvo, sakykime, Mamos ar Tėčio diena, būdavo pakankamai skaudu – tu sveikini savo mamą ar tėtį, bet pats suvoki, kad tu negali būti tuo, kurį sveikina. O kai mūsų gyvenime atsirado Emilija, supratome, kiek daug dienų metuose įgavo kur kas didesnę reikšmę – juk net ir Kalėdos tapo visai kitokios. Ir tai yra nepraprastai smagu“, – džiaugėsi L. Tamulytė-Stončė.
Šiemet Laimos ir vyro Gedimino dukra Emilija atsisveikino su darželiu ir žengė į naują etapą – priešmokyklinę klasę. Moteris neslepia, kad šis žingsnis jai yra labai jautrus, nes primena, kaip nepastebimai greitai bėga laikas.
„Pradėjau suprasti, kad labai bijau, jog viskas vyksta per greitai. Atrodo, ką tik ją nešiojome ant rankų. Iki šiol vienas mėgstamiausių jos dalykų yra žiūrėti mūsų nuotraukas ir vaizdo įrašus – kai ji buvo mažytė, kaip pradėjo vaikščioti, kaip žaisdavo su kačiukais. Ir dabar, kai kartu į visa tai žiūrime, man tiesiog neįtikėtina, kokio ji jau yra dydžio. Anksčiau sakydavau „mano metras laimės“, o dabar jau yra metras dvidešimt dviejų laimės. Ir tie skaičiai labai greitai keičiasi“, – mintimis dalijosi ji.
O kaip Emilijai sekasi prisitaikyti prie naujos aplinkos?
„Iš tikrųjų tie pokyčiai labai jaučiasi, nes mes jau lankome ne darželį, o gimnaziją. Ji mato pilnus koridorius vaikų, klases, eina į valgyklą, į sporto salę. Juk anksčiau viskas vykdavo vienoje grupėje, o dabar viskas atskirai – yra valgykla, sporto salė, poilsio erdvė.
Pastebėjau, kad ji tapo dar labiau tapo savarankiška. Dabar ji dar labiau nori viską daryti pati, labai daug ką pasakoja. O kas man yra keisčiausia – nuo pat pirmos savaitės ji grįžta su tokiomis žiniomis ir tokia sakinio sandara, kad aš net atsisėdu ir galvoju: „O, gerai, tai kas bus toliau?“ – stebėjosi mergaitės mama.
Dukros dienotvarkėje – daugybė veiklų
Laimai ir Gediminui neseniai prasidėjęs ruduo, kaip ir daugeliui tėvelių, reiškia dar vieną dalyką – grįžimą į „taksistų pareigas“. Kaip atskleidė moteris, dukra Emilija lanko ne vieną būrelį, tad tiek mergaitė, tiek tėveliai veiklos turi kiekvieną dieną.
„Emilija lanko šokius, keramiką, kūrybą, baseiną ir anglų kalbos mokyklėlę. Tad tėtis su mama taip ir taksuoja kiekvieną mielą dieną. Juokingiausia buvo, kai ji vis klausdavo, ar jau prasidės rudenėlis. Kai pasakiau, kad ateina rugsėjo pirmoji, ji sako: „Nu ką, ir vėl mokykla, baseinas, gimnastika, anglų...“ Ji jau suprato, kad prasideda rutina. Kartais Emilija iš tikrųjų pavargsta ir aš pati pagalvoju, ar nėra per daug, bet kai paklausiu, ar norėtų ką nors sumažinti, ji sako: „Ne, mamyte, jokiais būdais.“
Aš pati tokių metų tiek būrelių nelankiau, bet juk per prievartą jos niekas neverčia to daryti. Viskas vyksta tarsi atrankos būdu – žiūrime, kas jai labiausiai patinka, kur ji linksta. O kadangi pora būrelių vyksta mokykloje, tai labai patogu, nereikia niekur važiuoti. Baseiną mes lankome nuo dešimties mėnesių, tad jau esame kietos plaukikės. Mama su tėčiu iš tikrųjų nebeįveikia savo penkiametės“, – juokėsi Lama.
Nors skirtingų veiklų mergaitės dienotvarkėje yra daug, kol kas didžiausią įspūdį mamai palieka dukros kūrybiškumas. Kaip teigė pati Laima, tai, ką sugeba sukurti Emilija, tiesiog užburia.
„Tą kūrybiškumą, sakyčiau, aš pati šiek tiek pramušiau. Kai eidavome į darželį, laikydavau ją už rankos ir visą laiką dainuodavau – ką matau, tą dainuoju. Ji sakydavo: „Mamyte, aš tos dainos nemoku“, o aš atsakydavau: „Tai kurk.“ Ir jai tas „kurk“ taip patiko, kad dabar aš galiu pasakyti bet kokį žodį, o ji iš karto gali pradėti dainuoti dainą.
Ir iš tikrųjų matau tą jos norą kurti. Neseniai ji spintoje rado mano seniai padėtą gitarą. Tėtis nupirko trūkstamą stygą, tad dabar jau, kaip suprantu, būsiu priversta vėl prisiminti, ką reiškia brazdinti. Matau, kad ji tikrai labai linkusi į muziką. Niekada nežinai, gal čia bus kokia kompozitorė, dainų kūrėja... Tegul viską išbando, o paskui pati išsirinks“, – kalbėjo L. Tamulytė-Stončė.
Pavargo nuo gyvenimo guru patarimų
O kas, Laimos akimis, šiandien yra didžiausias iššūkis auginant vaikus? Išgirdusi šį klausimą, moteris teigė pastebėjusi, kad šiais laikai visi labai nori būti tobulais tėvais.
„Visi labai protingi, visi gyvenimo guru, turi visokių patarimų, kaip elgtis tarpusavio santykiuose, kokį maistą duoti, kokius vitaminus... Jeigu į tai labai įsitrauki, tikrai pavažiuoja stogas. Dėl to pati pastebiu, kad jau nebeleidžiu sau žiūrėti kai kurių influencerių ir jų visokių patarimų. Nes tai tampa nenormalu – mes tiesiog turime gyventi savo gyvenimą ir kažką imti iš savo šaknų, savo pagrindų.
Kažkurią dieną vyro paklausiau „Ar mes turime šeimos tradicijų?“ Nes pats svarbiausias dalykas yra tai, ką tu atsineši iš savo šeimos. Ir tada pastebėjome, kad jų turime gana nemažai – mūsų išvykos kartu, visos namų šventės... Pas mus namuose tikriausiai yra labiau vaikų darželis negu realiame vaikų darželyje, nes kiekvienais metais namuose atsiranda rudens, pavasario, Kalėdų tematika, įvairiausi lipdukai ant langų... Aš pati taip įsigyvenau į tą sugrįžimą į vaikystę, labai norisi kartu su vaiku žaisti, turėti tų patirčių“, – teigė pašnekovė.
Kaip pabrėžė Laima, jai svarbiausias dalykas yra ne ką nors vaikui nupirkti, o rasti laiko ir kartu su juo kažką nuveikti.
„Taip į mūsų namus sugrįžo ir agurkai, ir pomidorai, ir visos lysvės, kurių buvau atsisakiusi ir sakiau, kad gyvenime jų daugiau nebebus. Bet supratau, kad vaikui įdomu, kaip auga krapas, petražolė, kaip prisirpsta pomidoras ir kaip atsiranda agurkas. Iš tokio pradinio pasižaidimo atsirado visai padori daržininkystė, kuri vėl sugrįžo į mūsų namus. Ir tai yra smagu. Vaikas labai daug ko išmoko tave patį – tu daug ką prisimeni ir pagauni save galvojant: „O pasirodo, ir aš taip dariau“, – šyptelėjo L. Tamulytė-Stončė.
