Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt Ramunė papasakojo, koks simptomas išdavė ligą, kaip sekėsi gydymas, kaip atrodo sveikimo procesas bei pasidalijo įspūdžiais iš smagaus TV3 projekto.
„Užvaldyk aikštelę. The Floor“ – sekmadienį 19.30 val. tik per TV3!
Mylimas darbas
R. Mironienė mylima veikla užsiima jau ne vienerius metus. Tiesa, kurį laiką siekti svajonės vis nedrįsdavo, tačiau galiausiai paskatinta draugės žodžių, susifokusavo ties masažistės darbu.
„Masažuotojos veikla užsiimu maždaug penkerius metus, bet turbūt dar nuo paauglystės norėjau dirbti kažką susijusio su grožiu ir sveikata. Baigusi mokyklą norėjau stoti į kosmetikes, bet kadangi paauglystėje nebuvau labai pavyzdinga mokinė, nepavyko įstoti.
Vėliau, po daugelio metų, draugė man pasakė: „Ramune, kiek tu gali žaisti su tais nepilnais darbais?“ Tada nusprendžiau mokytis iš naujo, įstojau, ir taip viskas prasidėjo. Tiesiog atėjo tam laikas“, – dalijosi ji.
Anot pašnekovės, masažisto diena – itin įvairi. Džiugina tai, kad su kiekvienu klientu gali sukurti unikalų ryšį ir bendrauti skirtingomis temomis.
„Man tikrai labai patinka šis darbas, nes ateina visokių žmonių. Tai labai įdomi veikla. Man, pavyzdžiui, labai patinka, kad su kiekviena kliente galiu apie kažką naujo pakalbėti – naujienas, tendencijas ar dar ką nors. Nėra nuobodu“, – pasakojo moteris.
Netikėtai užklupusi liga
Nors dabar Ramunė gyvena pilnavertį gyvenimą bei džiaugiasi kiekviena diena, vos prieš dvejus metus ji išgirdo nerimą keliančius žodžius iš medikų. Jos smegenyse buvo rastas auglys. Tiesa, ne piktybinis.
„Tai įvyko gruodžio mėnesį 2024-aisiais, po mano 33-ojo gimtadienio. Tai nėra onkologija, nes gydytojai, atlikę tyrimus, nustatė, kad tai buvo visiškai gerybinis navikas, kurį reikėjo operuoti. Tačiau tai labai stipriai pakeitė mano gyvenimą, nes po pirmos operacijos kilo rimtų komplikacijų. Teko atlikti antrą operaciją, po kurios sekė ilgas atsistatymo laikotarpis“, – atviravo pašnekovė.
R. Mironienė pasakojo, kad dar prieš diagnozę ji praėjo nuodugnius sveikatos tyrimus pas gerai pažįstamą šeimos gydytoją, tačiau auglys tuomet rastas nebuvo.
„Galbūt viskas priklauso nuo medikų, bet aš turiu labai gerą šeimos gydytoją. Vyras man net sako: „Kodėl tu nepersirašai į kitą polikliniką, nes man reikia per visą miestą važiuoti?“ Bet aš pasilikau vien dėl savo šeimos gydytojos, nes ji tikrai labai gera.
Aš buvau išsityrusi absoliučiai viską – maždaug metai prieš tą diagnozę. Ji be jokių problemų, be jokių, kaip kartais būna, „išsidirbinėjimų“, surašė visus tyrimus, viską atlikome. Tiesiog aš pati nebuvau pasiskundusi dėl galvos, todėl nebuvo atlikti jokie galvos srities tyrimai. Taip ir liko ta liga neatrasta“, – teigė masažuotoja.
Lemtingas simptomas ir operacijos
Dėl galvos skausmų moteris nesiskundė, nes jų paprasčiausiai nejuto. Nepaisant to, Ramūnė sakė pajutusi vieną simptomą – rankų tirpimą, kuri nurašydavo nuovargiui dėl darbo.
„Simptomų, susijusių su galva, tikrai neturėjau. Nebūdavo jokių galvos skausmų. Kartais tik rankos patirpdavo, bet aš viską nurašydavau darbui, nes labai daug dirbau, esu šiek tiek darboholikė. Tiesiog leisdavau sau pailsėti ir viskas praeidavo.
Buvau išsityrusi viską – ir stuburą buvau švietusi, ir apskritai, kaip masažuotoja, gana daug žinau apie kūną. Net ne tai, kad specialiai domiuosi – tiesiog taip jau yra šioje srityje. Todėl galvodavau, kad čia nuo persidirbimo, gal kažkur nervas užspaustas ar panašiai. Pailsėdavau – ir viskas būdavo gerai. Dėl to po tų išsamių tyrimų, kuriuos buvau pasidariusi maždaug prieš metus iki diagnozės, daugiau problemų ir nebeieškojau“, – dėstė Ramunė.
Pašnekovė prisiminė, kad sužinojus apie auglį iš karto nebuvo aišku, ar jis – vėžinis. Tai paaiškėjo tik po operacijos.
„Kai sužinojau diagnozę, man iš karto nepasakė, kad tai gerybinis navikas. Tai paaiškėjo tik po operacijos. Po jos labai ilgai tyrė tą naviką – „augino“, kaip sakė gydytojai. Medikas, kuris mane operavo ir prižiūrėjo, sakė, kad su tokiu atveju susidūria labai retai.
Jie išbandė visus įmanomus dalykus, viską, į ką tas navikas galėtų reaguoti, bet jis nereagavo visiškai į nieką. Tai reiškė, kad jis yra visiškai gerybinis. Dėl to man neprireikė nei chemoterapijos, nei spindulinio gydymo“, – sakė ji.
Kaip gyvenimas pasikeitė po diagnozės?
Po operacijos sekė ilgas kelias į geresnę savijautą. Kurį laiką moteris jautė sutrikusią koordinaciją, kuri itin apsunkino kasdienybę.
„Iš tikrųjų buvo sudėtinga, nes labai stipriai buvo paveikta mano koordinacija. Vaikščiodavau kaip stipriai apsvaigęs žmogus – tikrai taip atrodė. Rankas laikydavau išskleidusi į šalis, kad nenugriūčiau, o jeigu krisčiau – kad galėčiau kuo labiau apsisaugoti.
Buvo net tokių atvejų, kai iš parduotuvės mane apsauginis išprašė. Matyt, pagalvojo, kad esu neblaivi. O aš tiesiog įėjau į parduotuvę, ir man viskas sukosi – net lentynos „plaukė“. Neturėjau visiškai koordinacijos“, – kalbėjo moteris.
Jos teigimu, geriau jaustis padėjo ir netradicinė medicina.
„Po truputį, kadangi lankiausi pas netradicinės medicinos gydytojas, jos mane pamažu atstatė. Ir dabar dar kartais nueinu pasitikrinti, pasižiūrėti, ar viskas gerai“, – sakė pašnekovė.
Masažuotoja pasakojo, kad gyvenimo įpročių po ligos smarkiai nekeitė, nes visada gyveno laikydamasi sveikatingumo principų. Vienintelis dalykas, kurio atsisakė – kava.
„Prieš tai nebuvau linkusi į žalingus įpročius. Niekada nebuvau stipriai vartojanti alkoholį – tik minimaliai, labai retai. Aš niekada nerūkiau. Man visada patiko sveikas gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, žiemos metu einu maudytis į eketę. Visa tai buvo ir prieš ligą, todėl man nereikėjo labai daug ko keisti.
Vienintelis dalykas, ko atsisakiau – tai kava. Turėjau jai tam tikrą priklausomybę, nes kiekvieną rytą atsikeldavau būtent „ant kavos“. Po visų ligoninių, kadangi ten jos negaudavau, organizmas tiesiog nuo jos atprato.
O visa kita pas mane ir taip buvo tvarkinga: mityba visada gera, nemėgstu greito maisto, dažniausiai valgau namuose gamintą“, – dalijosi Ramunė.
Dabar, išgyvenusi kelias operacijas, R. Mironienė reguliariai darosi tyrimus ir stengiasi apie ateitį mąstyti pozityviai.
„Dabar esu stebėjimo būsenoje. Reikia kas metus darytis magnetinio rezonanso tyrimą, kad patikrintų, ar auglys neatauga. Bet aš neleidžiu sau galvoti, kad jis galėtų ataugti. Tikiu, kad viskas bus gerai. Artimiausias tyrimas numatytas liepos mėnesį – eilės tikrai didelės.
Iš esmės viskas panašiai kaip ir onkologiniams pacientams – jie, pavyzdžiui, penkerius metus turi reguliariai tikrintis, stebėti, ar auglys neatsinaujino“, – paaiškino ji.
Projekto patirtį prisimena su džiaugsmu
Jau netrukus Ramunę TV3 žiūrovai galės išvysti intelektualiniame žaidime „Užvaldyk aikštelę. The Floor“. Jame ji nusprendė sudalyvauti spontaniškai, o savo sprendimu labai džiaugiasi.
„Tai buvo pirmas televizinis projektas, kuriame dalyvavau. Aš buvau „sofos riterė“ ir, tiesą sakant, vis dar esu – man patinka žiūrėti įvairius žaidimus. Tačiau niekada nedrįsdavau registruotis. Šį kartą tiesiog taip sutapo, kad reklama man iššoko prieš akis, ir pagalvojau – kodėl gi nepabandžius?
Užsiregistravau, mane pakvietė į atranką, ją praėjau, o tada patekau ir į patį žaidimą. Iš tikrųjų man labai patiko – nauja patirtis, labai įdomu. Net sakiau, kad jeigu bus kitas sezonas, bandysiu dar kartą dalyvauti“, – šypsojosi ji.
Projekte ją lydėjo šypseną keliantys sutapimai. Su sutiktais žmonėmis bendravimas ties projektu nesustojo.
„Susipažinau su viena mergina ir dar dviem vaikinais. Net juokiausi, kad važiavau kaip su savo šeima – ta mergina buvo Emilija, kaip ir mano dukra, o tie du vaikinai turėjo vardus, panašius į mano giminės. Sakiau – kaip gerai, važiuoju pas „savus“.
Mes iki šiol pabendraujame, laikas kartu buvo labai malonus. Visi pasirodė labai draugiški, tai irgi paliko labai gerą įspūdį“, – džiaugėsi R. Mironienė.
„Užvaldyk aikštelę. The Floor“ – sekmadienį 19.30 val. tik per TV3!
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
