Daugiausia pinigų išvažinėjo ne regionų žmonės, o didmiesčių, kur viešasis transportas veikia geriausiai. Pacientai piktinasi, kodėl ankstesnę valdžią kaltinanti dabartinė ministerijos vadovybė pati jau pusmetį nematė, kaip tirpsta pinigai.
Panevėžietė Zita Bareikienė rūpinasi sunkia liga sergančiu artimuoju, kuriam kas savaitę reikia važiuoti pas gydytojus iš Panevėžio į Vilnių. Porą mėnesių bėdos nebuvo – paskambinus karštąja linija 1808 automobilis į ligoninę nemokamai nuveždavo ir parveždavo, tačiau dabar užsisakyti paslaugą tapo neįmanoma – iš karštosios linijos operatorės girdi vis kitokių pasiteisinimų.
„Pirmiausia, dėl techninių kliūčių, paskui neveikia sistema, negalime užregistruoti. Galvoju, nesąmonė, žmonės skrenda į kosmosą, o per tris dienas negalima sutvarkyti techninių nesklandumų?“ – pasakojo moteris.
Paskambinusi prie žurnalistų Zita išgirdo, kad jos artimojo į ligoninę pavėžėjai neveš:
„Paslauga teikiama tik visiškai gulintiems pacientams ir transplantacijų atvejais. Kitais atvejais pacientai neberegistruojami. <...> Šie pakeitimai įvesti dėl didesnio nei planuota paslaugos naudojimo ir susidariusio finansavimo trūkumo. Ateityje situacija gali keistis.“
Zita dėl pavėžėjimo problemos skambino ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai. Jos vadovė sako, kad nerimastingi ligonių skambučiai plūsta jau dvi savaites. Paslaugos netekę ligoniai atakuoja ir pavėžėjimą koordinuojančią karštąją liniją.
„Žmonės įprato paslauga naudotis. Kai startavo paslauga, per mėnesį turėjom apie 2 tūkstančius pervežimų. Šiai dienai turim išaugus 3-4 kartus – apie 7 tūkstančius žmonių“, – sakė Greitosios pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas.
Atsakomybę meta ankstesnei vadovybei
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad nors paslauga pradėjo veikti mažiau nei per metus, ministerija stabdo nemokamą pavėžėjimą ir jo tikėtis galės tik sunkiausi ligoniai.
„Šiai dienai likę nei daug, nei mažai – 900 tūkstančių eurų. Mes šiai dienai galime rasti galimybę pavėžėti tik pačius sunkiausius gulinčius pacientus“, – tikino sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Ministerija atsakomybę dėl per greit ištirpusių beveik 9 milijonų pavėžėjimo pinigų meta ankstesnei ministerijos vadovybei.
„Paveldėjom šitą problemą ir labai gaila, kad nebuvo numatyta. Aišku, galima ieškoti to priežasčių, tikrai kontrolė buvo nepakankama“, – teisinosi viceministrė.
„Girdime ministerijos argumentus, kad lėšos yra išnaudotos, tačiau manome, kad tai buvo ministerijos reikalas kontroliuoti“, – sakė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Daugiausia naudojasi didmiesčiuose
Per mažiau nei metus suteikta per 50 tūkstančių pavėžėjimo paslaugų. Daugiausia pavėžėjimu naudojasi didžiųjų miestų pacientai, nors čia transporto infrastruktūra yra pakankamai išvystyta.
Kai kurie ligoniai tiesiog dėl sveikatos negali važiuoti viešuoju transportu, taip pat yra kaimų, į kuriuos, kai baigiasi mokslo metai, joks autobusas neužvažiuoja. Norėdami gauti pavėžėją kai kurie žmonės pagudrauja – sako, jog nesikelia iš lovos.
„Neužtenka vien pasakyti. Mes matome duomenis, tai yra tiesa ar ne, ir tai sudaro informacinius kamščius tarnyboje. Tai prašytume negudrauti, nes informacija bet kokiu atveju patikrinama“, – sakė T. Bagdonas.
Sveikatos apsaugos ministerija žada kreiptis į Vyriausybę, kad skirtų pinigų iš rezervo. Bet net ir gavus pinigų pavėžėjimo sulauks ne visi. Ministerija peržiūrės tvarką, kad paslauga daugiau naudotųsi regionų gyventojai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
