Kitąmet Lietuvą turėtų pasiekti pirmieji „Black Hawk“ sraigtasparniai, visai neseniai kariuomenės nuosavybėn pateko dar viena amerikietiškų visureigių JLTV partija. Šie ir kiti gynybai skirti pirkiniai biudžetui iš viso kainuoja ir dar kainuos milijardus eurų. Dar vasarą Seimas pritarė Gynybos fondo atsiradimui, o nuo spalio mėnesio startuoja pirma jo dalis.
Visi norintieji galės užeiti į Gynybos fondui skirtą interneto svetainę ir paaukoti pasirinktą pinigų sumą – nuo vos keleto eurų iki kiek tik nori. Taip žmonės galės savanoriškai ir bent simboliškai prisidėti prie krašto gynybos.
„Mes galėsim arba vienkartine įmoka, arba periodine įmoka remti Lietuvos gynybos stiprinimą. Pinigai bus kaupiami atskiroje Krašto apsaugos ministerijos sąskaitoje“, – pasakoja krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kiek lietuviai pasiryžę aukoti?
TV3 žurnalistai paklausė praeivių, ar tautiečiai nusiteikę aukoti? Štai, ką sako žmonės:
„Savaime aišku, reikia save ginti ir tėvynę ginti. Kaip pensininkei, tai nežinau, kiek, 10–20 eurų.“
„Aš manau, kad taip, kažkiek. Prisidedu ir prie paramos vykstantiems negeriems dalykams. Pagal išgales“.
Kiti visgi mano, kad pinigų gynybai reikia rasti biudžete arba turtingųjų sąskaitose:
„Tegul aukoja tie, kurie prisivagia. Tie, kurie milijonus valdo, perka vilas. Tegul paaukoja vieną vilą, o tada aš savo pensiją būtinai paaukosiu.“
„Na, gal ne. Tų stadionų pristatyta, vis tiek dar nori statyt Vilniuj – tegul tuos milijonus skiria gynybai.“
Galima įsigyti obligacijų
Nuo spalio 10 d. visi norintieji galės įsigyti ir gynybai skirtų metų trukmės obligacijų. Jos keičia dabartinius Vyriausybės taupymo lakštus ir bus mažiau pelningesnės – palūkanos sieks 2 procentus, o ne 3, kaip dabar.
„Jeigu norime užsidirbti maksimaliai galimas sumas, matyt, yra kiti investavimo instrumentai, kurie yra patrauklesni. Bet, jei norima prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo tokiu būdu, tam ir yra sukurtas šis instrumentas. Politikai diskusijų pavasarį metu išsakė tokį poreikį, buvo pasiūlytas 2 proc. dydis“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Lūkesčių, kiek tautiečiai suaukos, valdantieji neturi. Bet kuriuo atveju, gynybos biudžeto kontekste tai bus simbolinės sumos.
„Statistika tokia: iš 1,2 proc. GPM 2023 m. buvo surinkta į krašto apsaugos biudžetą papildomai 125 tūkst. eurų. Buvo skaičius 2023 metais, aš tikrai neabejoju, kad (šiemet – aut. past.) bus didesnis“, – teigia L. Kasčiūnas.
Verslo konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad įmonės pirks gynybos obligacijų.
„Aš manau, jeigu liktų tas 1 proc. pelno, tai 2 proc. pelno prisidėjus prie savo valstybės gynybos irgi yra atsvarus atsakymas, kad taip, – komentuoja V. Janulevičius ir priduria, kad yra viena sąlyga, – Susiformavus naujai koalicijai, mes iš tų galimų koalicijos partnerių girdime, kad pelno mokestis būtų dar 4 proc. padidintas. Jeigu šitie dalykai įvyks ir mes turėsim tris mokesčių reformas per vienus metus, kalbėti, kad kažkas dar turės pinigų dėti į Valstybės gynybos fondą už 2 proc., kai palūkanos už paskolas šiandien yra apie 4–6 proc. iš bankų, aišku, už 2 proc. tada niekas nedės“.
Tam, kad surinktų lėšų į Gynybos fondą, Seimas nuo kitų metų dar vienu procentu didina pelno mokestį, taip pat padidino degalų, alkoholio ir rūkalų akcizus ir pratęsė bankų solidarumo įnašą. Kitąmet visi šie mokesčiai į Gynybos fondą turėtų sunešti 259 mln. eurų, o bendras krašto gynybos biudžetas sieks pustrečio milijardo eurų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
