Pasak fizinio ugdymo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, labai svarbu, kad moksleiviai mokyklose kuo daugiau sportuotų ir aktyviai leistų laiką.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vos tik nuskambėjus skambučiui, kviečiančiam mokinius į kūno kultūros pamoką, Viktorija su bendraklasiais renkasi stadione. Po lengvos mankštos vaikai susiburia į grupeles ir pradeda užsiėmimus: žaidžia tenisą, krepšinį, tinklinį. Viktorija pasirinko futbolą. Tiesa, pasak moksleivės, ne visi klasės draugai mėgsta sportuoti.
„Kai kurie yra tinginiai, kai kurie yra ne tinginiai, kai kurie mėgsta sportuoti, kai kurie ne, tai kiekvienas pasirenka sau patinkantį sportą. Mes su klasiokais žaidžiam futbolą, kiti mūsų klasiokai žaidžia stalo tenisą ar dar ką nors“, – pasakoja mokinė Viktorija.
Penktadalis mokinių turi antsvorio
Pasak fizinio lavinimo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, mokyklose svarbu turėti įvairios sportinės veiklos. Vaikinai dažniausiai renkasi žaisti tinklinį, merginos – jogą, mankštas ar tempimo pratimus.
Tiesa, kaip pasakoja mokytojas, sportuodami vaikai mėgsta komfortą, todėl šaltu oru į lauką bėgioti neina.
„Pas mus tinklinis yra ant bangos ir tarpklasines varžybas vedam, labai populiaru, dalyvauja beveik visos klasės. Futbolas ne, reikia didelės komandos, o iš vienos klasės nesusidaro didelė komanda. Bet mokyklos futbolo komandą turime, tokią jau neblogą. Vėsesniu oru jie sako: jau šalta, dar kas nors, stengiasi neiti į lauką, bet mes juos verčiam“, – sako fizinio ugdymo mokytojas Rimas Liepinaitis.
Lietuvos vaikų sveikatos rodikliai negerėja – net penktadalis mokyklinukų turi antsvorio. Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad 13 procentų vaikų turi antsvorio, beveik 6 procentai yra nutukę. O vaikai per pertraukas vietoj vaisių ar daržovių valgo greitąjį maistą.
Pagrindinė vaikų antsvorio priežastis – per mažas fizinis aktyvumas, kalorijų perteklius, netaisyklinga mityba.
„Duomenys, kurie buvo pateikti, tai jie buvo pagal kūno masės indeksą. Kūno masės indekso įvertinimas, sakykime, nėra labai tikslus, t. y. priklauso nuo to, kokiomis normomis vadovavosi tie gydytojai, kurie įvertino tai. Kadangi vaikų kūno masės indekso normos yra visiškai kitokios nei suaugusių, ir tai priklauso nuo amžiaus“, – teigia gydytojas prof. Vaidotas Urbonas.
Galimi reagos sutrikimai
Specialistai mato, kad vaikai jau nuo šešerių metų susiduria su kvėpavimo, virškinimo sistemų, taip pat regėjimo problemomis.
Spoksojimas į ekraną neretai, kaip teigia specialistai, gali tapti akių ligų priežastimi. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenimis, miopija arba trumparegystė, diagnozuota daugiau nei 45 tūkstančiams vaikų, o tam didžiausią įtaką turi pasikeitę įpročiai, prie ekranų praleidžiamas laikas.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikams nuo nulio iki šešerių metų dažniausiai yra tos peršalimo infekcinės ligos, virškinimo, o vyresniems tada daugiau išsiskiria regėjimo, virškinimo sistemos ligos“, – teigia vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.
Dėl nesveikų įpročių išsivysto ligos
Dažnai mokyklinio amžiaus vaikai turi ir stuburo problemų, jų laikysena netaisyklinga. Vaikai pamokos metu ar ruošdami namų darbus sėdi susikūprinę, susideda koją ant kojos ar per daug pasilenkia prie sąsiuvinių. Pasak vaikų gydytojų, moksleiviai dėl stuburo problemų susiduria ir su širdies sutrikimais.
„Jeigu raumenys yra nestiprūs, jie tiesiog nesugeba išlaikyti tinkamos vaiko laikysenos. Atsiranda tada nugaros skausmai, netaisyklingas sėdėjimas, toks pakumpimas. Tai siunčiam dažniausiai pas reabilitologą konsultuotis, kad mokytų vaikus, kaip stiprinti raumenis. Tai dažniausiai fizinis aktyvumas ir mankšta sutvirtina raumenis ir laikysena tvarkosi“, – komentuoja vaikų gydytoja Aida Gurevičienė.
Tėveliai vaikų netaisyklingos kūno laikysenos požymius gali pastebėti matydami, kad vaikui sėdint yra išlinkusi stuburo linija, galva pasvirusi į šoną, pečiai nevienodame lygyje. Kad būtų išvengta akių problemų, gydytojai pataria moksleiviams būti lauke šviesiu paros metu, saikingai naudotis ekranais, o ugdymui skirtos patalpos turi būti geraiapšviestos.
Vaiko raidos specialistai pataria vyresniems nei 2–3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1–2 valandų per dieną.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
