Matyt lietuvio kraujas - vogti, kas tik kur prieina vagia, visoki auksiniai šaukštai, auksiniai tuoletai, verslininkų užkeltos fantastinės kainos. Dabar čia, bet vogti iš invalido.. Tikrai, kad nebijo Dievo.

O jūs patikrinkite daugiau tokių istaigėlių. Dar ne to rasite.

Idomiausia,toliau dirba,tokio marazmo virsune.Tipo nebus kam valgyt daryt.Tai gal zmogzudi paleikim,juk nebus kam troleibuso vairuoti

nuosprendzio, tol ne vagis. Manau tie globos namai neturi saldytuvo. Skydine vesiausia vieta, todel ten laike produktus. Galeciau but advokatu.

Nieko keisto, tipinio sovietinio vatniko mentalitetas vogti maista ir tasem gabentis is darbo, visos senos virejos taip daro, mokyklose, ligoninese, visur taip. Jaunimas taip nedaro. Homosovietikai darbuose taip elgiasi, visad taip buvo. Suomijoje to nera ir ten niekas nesuprastu tokio dalyko net.

Visus iki vieno von is darbo, o konservatorių direktorių,pas panele Simonyte komandon, vyr.patareju!!!

O kokia cia naujiena,kas kur prieina ten ir vagia.....

Dar prieš 40 metų Didvyžiuose dirbo dantiste mano giminaitė.
Vaistus parveždavo,skirtus neįgaliesiems.
Patalynę.
Maisto kiek noro,kada nori.
Direktorius nežinojo?
Jį pirmą reikia uždaryti į areštinę.

Žvelgiu į tokius nusikaltimus, į narkotikų prekiavius, į vagis ir žmogžudius peršasi viena mintis, kad ne valstybė kuriam mums įstatytus, kurių turėtume laikytis, bet mes kuriame įstatymus kurių valstybė turėtų laikytis mūsų atžvilgiu. Mes tampame sau palankių įstatymų kūrėjai, kurių pagalba galime daryti įvairius nusikaltimus ir būti teisūs pagal savo susigalvotus įstatymus. Ir taip įpratome gyventi, nes pasirodo valstybės sukurti įstatymai ne visiems taikomi ir taikomi per kažkokia iškreiptą prizme, kur mūsų nusiklatimai gali sumenkti arba net tapti išteisinti. Dar blogiau, kad tokį savo elgesį bandome pritaikyti ir mūsų visų kūrėjui. Mes kaitome, kad mes savaip interpretuojame Dievo mokymą ir jo išleistus įsakymus, ir kad Dievas turi priimti mūsų susikurtus įstatymus. Tik bėda tą, kad valstybės tarnybas galime nupirkti savo kyšiais, bet kuo nupirksime Dievą, kai neturėsime materialiaus turto, nes į kapus tikrai nieko nenusinešame. Tad mieli nusikaltėliai kuo žadate nupirkti Dievo teismą. Suprantame, kad žmogus yra tik žmogus nesvarbu kokia misija jis atlieka žemėje. Ir ne žmogus gali mūsų kaltes išdildyti ar panaikinti, tai viskas yra mūsų kūrėjo rankose. Tad nesvarbu ką mes sumeluosime kunigui, ar ką kunigas mums atleis, viskas vis dėlto priklauso mūsų visų kūrėjui ir tik jis vienas gali vertinti mūsų veiklą ir jam tikrai mes negalime pateikti savo įstatymų. Tad žmogau darydamas nusiklatima, darai ne tik žmogui, bet nusikalsti ir prieš savo kūrėją, kuris yra griežtas ir teisingas. O ar tuo tiki ar ne tai tikrai nieko nekeičia. Nes mes daug kuo galime tikėti ir netikėti, tačiau realybė yra realybė ir jos mes savo mintimis ir supratimu tikrai nepakeisime. Visi matome atsiradusį mokymą, atsiradusius ir istorinius faktus ir visa tai yrodyta ir patvirtinta, tad abejonių aukščiausiojo egzistavimu jau seniai nebėra. Kadangi mums nenaudinga šia tiesa priimti ir mes ją tiesiog atmetame, nes mums geriau taip gyventi. Tik kas laukia tokios tautos, kuri atmeta Dievo mokymą ir jo egzistenciją. Pagyvenkime ir pamatysime.

Tai kas gali tas vagia. Lengviausiai vogti ten, kur žinai, kad nepasiskūs. Vagia ligoninėse, vagia vaikų darzeliuose, vagia mokyklose ir tai yra normalu. Juk taip įpratome gyventi sovietmečiu, kai visi viską vogė ir galvojo, juk tai vagia iš valdžio. Bet nemasto, kad tai vagia iš mūsų visų, juk tai apvagia mus ir tai yra nusikaltimas. Žmonės, kurie daro vieną nusikaltima, dažnai yra linke daryti ir daugiau nusikaltimų. Juk pradedama vogti nuo smulkmenų ir prieinama prie satmbių vagysčių. Kur vagystės, ten ir kyšiai ir vogto masto dalybos. Direktorius tikrai nesidalino vogtu maistu, jis paprasčiausiai gaudavo pinigus iš maistą vagenčių asmenų kyšių pavidalu. Tad vienas nusikaltimas skatina kitą nusikaltimą. O juk nuskriausti mūsų piliečiai kenčia ir taip bado iškankinti keliauja anapilin. Tai dar vienas nusikaltimas žmonių kankinimas ir savo veiksmų pasiekoje žudome juos. Bet kas keisčiausia, kad tokie asmenys saves nelaiko nusikaltėliais ir mano, kad jie yra teisūs. Nors mes kaltiname tiek direktorių už, tokio elgesio toleravima ir bendradarbiavimą su nusiklatėliais, tiek ir pačius nusikaltėlius.