Tuo metu verslas įspėja, kad politikai turi susirūpinti savo sprendimų padariniais investicinei aplinkai. Būtent nuo naujų metų padidėjęs pelno mokestis, demografijos ir imigracijos problemos, biurokratija nevilioja verslo investuoti ir plėstis šalyje.
Maža to, ekonomikos ir inovacijų ministras patikina, kad kai kuriems užsienio investuotojams tenka aiškinti, kad Lietuva yra saugi valstybė.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete.
Jungtinių Valstijų kapitalo bendrovė „Hollister“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje jau šešerius metus gamina medicinines priemones, kurios skirtos žmonėms, turintiems šlapimo ir žarnyno sutrikimų. Šiuo metu gamykloje dirba daugiau nei 900 žmonių.
„Mes aprūpinam šiai dienai didelę dalį ir Amerikos rinkos, ir Europos Sąjungos rinkos, ir kitų šalių“, – teigė „Hollister Lietuvos“ generalinis direktorius Saulius Bitinas.
„Hollister“ į Kauną praėjusių metų pabaigoje perkėlė Danijoje veikusios gamyklos pajėgumus. 2025 metais įdarbino apie 300 naujų darbuotojų.
„Tai augsime kitais – šiais jau – metais. Atsidarėm pradžioj gamybą, aišku. Paskui atsidarėm vieną laboratoriją, dabar atidarinėjame naujų produktų kūrimo laboratorijas“, – pasakojo „Hollister Lietuvos“ generalinis direktorius.
Investicijų sumažėjo
Tačiau šalies mastu investicijų, lyginant praėjusius ir 2024 metus, gerokai sumažėjo. Štai investicijų projektų skaičius sumenko kiek daugiau nei ketvirtadaliu iki 34.
Planuojamų darbo vietų skaičius krito taip pat ketvirtadaliu iki maždaug 2 tūkstančių. O štai investicijų suma sumažėjo penktadaliu – iki 280 milijonų eurų. Negelbėjo ir tai, kad tik užsienio investicijomis besirūpinusi agentūra „Investuok Lietuvoje“ pradėjo teikti pagalbą ir Lietuvos verslams.
Ekonomikos ir inovacijų ministras su „Investuok Lietuvoje“ vadovu tikina, kad 2024 metų buvo smarkiai pakilę.
„Rheinmetallio“ investicija būtent iškėlė mūsų visą dinamiką tų metų vertės, nes tai buvo labai didelis projektas. O kalbant apie 2025 metus, tai tikrai metus pabaigėme su „Leopardų“ tankų surinkimo gamykla, pritraukėm „Royal Cosun“ – tai Nyderlandų didelis bioekonomikos žaidėjas“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Projektai stambėja, jų įsigyvendinimas ir sukuria tokį aritmetinį pašokimą, bet ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas tikrai nėra nusilpęs“, – tikino „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.
Bijo, kad situacija toliau prastės
Taigi „Investuok Lietuvoje“ žiūri į 5-erių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2025 metų. Lyginant su laikotarpiu nuo 2016 iki 2020 metų, išties galima pastebėti geresnes tendencijas: penktadaliu padaugėjo projektų skaičius, nežymiai – keliais procentais – sumažėjo planuojamų darbo vietų skaičius, užtat investicijų vertė išaugo 70 procentų.
„Mes tikrai daug investicijų pritraukėm Lietuvoje, bet žiūrint pastaruosius vienerius metus ir tendenciją į priekį, tai situacija neraminanti, nes investicijų skaičius mažėja ir neatrodo, kad situacija būtų reikšmingai gerėjanti“, – teigė Investuotojų forumo vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.
„Aš manau, kad mes turėsime keisti požiūrį, nes taip, kaip dirbome, taip nebeveiks. Nes mes atsimušame į vidutinių pajamų spąstus, kai žmonės pradeda tiesiog gerai gyventi ir džiaugtis tuo, ką turi, ir nelieka motyvacijos labai didelės“, – teigė Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Verslo atstovai sako, kad situacija ir toliau gali prastėti – ypač dėl šiemet padidėjusių mokesčių. Klausimas ir dėl darbo jėgos: gimstant vis mažiau vaikų, teks sukti galvą, kaip sureguliuoti migraciją.
„Gavosi taip, kad verslas gavo du procentus pelno mokesčio, kad, atrodytų, du procentai nėra daug. Bet du procentai nuo penkiolikos yra daugiau negu dešimt procentinių punktų mokestinės naštos pakilimas“, – aiškino M. Dubnikovas.
„Žiūrint ilguoju laikotarpiu, tai didžiausią dėmesį reikėtų skirti demografijai ir švietimui. Tai mes turime pasižiūrėti, ar mes turėsime žmonių ir kiek mes jų turėsime ir kokie tie žmonės bus. Mes norėtume, kad mes turėtume protingų, darbščių išsilavinusių žmonių“, – tikino V. Šilinskas.
„Visa migracijos politika pagal tai, kaip sureguliuoti sunkvežimių vairuotojus neatsižvelgiant į tai, kad mums reikia aukštos kvalifikacijos žmonių“, – teigė M. Dubnikovas.
Tenka aiškintis, kad Lietuva yra saugi
Geopolitinė situacija ir nuolatinės kalbos apie galimą Rusijos puolimą Baltijos šalyse taip pat atbaido dalį užsienio investuotojų. Ar reikia įrodinėti, kad Lietuvoje saugu?
„Įrodinėti labai primygtinai nereikia, bet ar tai būna vienas iš klausimų, tai tikrai būna“, – aiškino ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas.
„Mes turim būti ne tai, kad „žiūrėkit, mes čia Lietuvėlė, ginkit mus“. Mes, visų pirma, turim būti tokie reikalingi ir tokie naudingi, kad mus visi norėtų gint“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius E. Čivilis.
Aukštųjų technologijų bendrovės Lietuva domisi, bet vis dar sudėtinga investuotojams gauti reikalingo elektros energijos kiekio. Dėl to 2024-aisiais apie savo milijardinių investicijų nutraukimą skambiai buvo pareiškusi „Teltonika“.
„Jeigu keiti žmogų į robotą, tai elektros poreikis yra didesnis. Mes galvojam, kad valstybė turėtų kažkaip keisti požiūrį ir investuot pati į elektros galios plėtrą, nelaukt, kol ESO investuos“, – teigė Kauno ekonominės zonos generalinis direktorius Vytas Petružis.
„Kuo mažiau biurokratizmo, kad valstybės institucijos veiktų taip, kaip parašyta Konstitucijoje pas mus“, – reziumavo Investuotojų forumo vykdomasis direktorius V. Šilinskas.
Politikai turi svajonę: kad Lietuva būtų dirbtinio intelekto, biotechnologijų lydere regione. Bet verslas konstatuoja: politikai neturi aiškaus tikslo – tad ir neaišku, kur einama.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
