Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Su kiekviena karo diena Hormūzo sąsiaurio svarba pasaulio ekonomikos stabilumui darosi vis didesnė. Iranas jau tris savaites piktybiškai blokuoja strategiškai itin svarbų sąsiaurį, per kurį, iki Amerikos ir Izraelio smūgių teroristiniam režimui, buvo pergabenama net penktadalis visoje planetoje sunaudojamos naftos ir dujų.
Tačiau Iranui sulaukus tūkstančių karinių smūgių, sąsiaurio blokada dabar – vienas pagrindinių režimo ginklų. Pavyzdžiui, nuo savaitgalio plaukti sąsiauriu Iranas leido tik pavieniams laivams – Pakistano, Indijos, Turkijos. Žalios šviesos laukia ir Kinijos tanklaiviai.
„Iš mūsų perspektyvos, sąsiauris atviras. Jis uždarytas tik mūsų priešams, tiems, kurie vykdo agresiją prieš mūsų šalį, ir jų sąjungininkams“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araqchi.
D. Trumpo administracija ramina – Amerika tai buvo numačiusi, ir sąsiaurio blokada esą ilgai nesitęs.
„Šis konfliktas baigsis per artimiausias kelias savaites, gal net greičiau. Tačiau jis tikrai baigsis per kelias savaites, ir po to matysime atsistačiusį tiekimą bei kainų mažėjimą“, – kalbėjo JAV energetikos sekretorius Chris Wright.
Tačiau kol kas tai tik žodžiai, tad Iranas sąsiaurį minuoja, taikosi į tanklaivius raketomis bei dronais, atakuoja laivus greitaeigiais kateriais ir naudoja kitas teroro priemones.
To žala ir tanklaiviams, ir pasaulinėms naftos kainoms akivaizdi. Tad pragarą Irane užkūręs D. Trumpas dabar jau ieško būdų, kaip laivybą sąsiauriu atnaujinti.
„Kalbamės su kitomis šalimis apie bendradarbiavimą patruliuojant sąsiauryje. Sulaukiame gerų reakcijų“, – minėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Trumpas grasina NATO pasekmėmis
Visgi kalbėdamas su „Financial Times“, D. Trumpas buvo gerokai griežtesnis, tiksliau, griebėsi nuolatinės savo taktikos – šantažo. Pareiškė, kad jei sąjungininkės nepadės užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumo, NATO nusimato labai bloga ateitis.
„D. Trumpas grasina NATO pasekmėmis, jei NATO nepalaikys Jungtinių Valstijų. Atsakymas čia labai aiškus. Tai nėra 5-ojo straipsnio atvejis, nes ne Amerika buvo užpulta, o Amerika užpuolė Iraną“, – aiškino geopolitikos profesorius Klemens Fischer.
Pagrasino D. Trumpas ir Kinijai – atidėti kovo pabaigoje numatytą susitikimą su Xi Jinpingu, jei šis nepaspaus Irano. Pasak D. Trumpo, jis derasi su maždaug septyniomis šalimis dėl sąsiaurio apsaugos, tačiau jų neįvardija.
„Reikalauju, kad šios šalys įsikištų, nes tai vieta, iš kur jos gauna savo energijos išteklius. Jos turėtų padėti mums apsaugoti sąsiaurį. Galbūt mums iš viso nereikėtų kištis, nes mums naftos nereikia – mes turime daug naftos. Mes esame pirmaujantys naftos gamintojai pasaulyje“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpo reikalavimai Europai įsitraukti į karą supykdė Vokietijos gynybos ministrą.
„Ko D. Trumpas tikisi iš kelių ar keliolikos Europos fregatų Hormūzo sąsiauryje ir ko galingoji Amerika ten negali padaryti viena? Aš labai pagalvočiau prieš žengdamas tokį žingsnį. Tai – ne mūsų karas. Mes jo nepradėjome“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
O D. Trumpo spaudimą patiriantis britų premjeras sako, kad nors ir tariasi su partneriais, kaip prisidėti, sąsiaurio saugumas nėra kolektyvinis NATO reikalas.
„Leiskite man aiškiai pasakyti, kad tai nebus ir niekada nebuvo numatyta kaip NATO misija. Tai turės būti partnerių aljansas. Tariamės su jais Europoje, Persijos įlankoje ir Amerikoje“, – pasakojo JK premjeras Keiras Starmeris.
Europos ministrai įvertino Trumpo teiginius
D. Trumpo pareiškimus vertino ir Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai, susirinkę Briuselyje. Tačiau panašu, kad oficialių derybų su Vašingtonu dėl Hormūzo sąsiaurio ir ten įstrigusių laivų apsaugos kol kas dar nebuvo.
„Tai nėra vien tik vėliavos pakėlimas: „Gerai, kažką darom ar nedarom“. Reikia matyti ir visą operacinę aplinką ir pajėgumus, kokiais mes prie to galėtume prisidėti. Aš to neatmesčiau. Bet karine prasme – čia reikėtų gilesnės diskusijos“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Visgi Briuselis su nerimu žvelgia į Vašingtono sprendimą, kad ir laikinai, atšaukti sankcijas rusiškai naftai.
„Jungtinių Valstijų sankcijų sušvelninimas Rusijos naftai yra pavojingas precedentas. Dabar mums svarbu, kad Rusija turėtų mažiau pinigų karui, o ne daugiau“, – aiškinoo ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
O Europoje pigesne rusiška nafta ir dujomis jau gundosi ne tik Vengrija ir Slovakija. Belgijos premjeras, beje, taip ir neleidęs panaudoti Briuselyje įšaldyto daugiau nei 200-tų milijardų eurų vertės Rusijos turto, vakar pareiškė, kad Europa privalo derėtis su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos ir susigrąžinti prieigą prie pigių rusiškų išteklių.
„Neapgaudinėkime savęs. Jeigu mums reikia pigesnės naftos ir jeigu mes dar įsivaizduojame, kad galime kažką išgauti iš Rusijos ir kad jie padarytų nuolaidas Ukrainoje, tai yra arba strateginė kvailystė, arba trumparegystė. Kitaip to pavadinti negaliu. Nieko nėra brangiau negu pigi rusiška nafta“, – kalbėjo K. Budrys.
„The Independent“ skaičiuoja, kad per 30 dienų, kai galios sankcijų atšaukimas, Rusija savo biudžetą papildys daugiau nei 11 milijardų dolerių.
To Trampo mentalitetas kaip nusikaltėlio, aferisto, o ne kaip atsakingo vadovo. Jo klausyti ir vykdyti jo nurodymus, tai susitapatinti su jo asmenybe. Amerikos armija neturi kur dingti, jie turi klausyti įsakymu, bet kitos šalys privalo Trampą siųsti ant trijų raidžių. Teisingiausiai pasakė Mercas, jog čia "ne mūsų karas"
