Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį laišku pagrasino Europos Sąjungai nuo rugpjūčio įvesti 30 procentų muitus prekėms, keliaujančioms iš senojo žemyno į Jungtines Valstijas. Tiesa, derybos dar nebaigtos. Abi pusės mėgina susitarti.
„Tai šalys, kurios mums buvo uždarytos, bet mes buvome atviri joms. Kitaip tariant, jos neleido mums ten verstis verslu, bet jos verslą vykdė mūsų šalyje. Tai neteisinga. Todėl Europos Sąjunga su mumis derasi. Jos nori atverti savo šalis“, – kalbėjo D. Trumpas.
„Mes visada labai aiškiai sakėme, kad teikiame pirmenybę derybų būdu pasiektam sprendimui. Tai tebėra aktualu, ir mes pasinaudosime laiku, kuris mums liko iki rugpjūčio pirmosios dienos. Kitu atveju nuo pat pradžių dirbome ir dabar esame pasirengę reaguoti atsakomosiomis priemonėmis“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Griežto tono rinkos nesureikšmina
Lietuva remia Europos Komisijos poziciją. JAV prezidento laiškas, pasak užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, yra raginimas tęsti derybas, kurias būtina intensyvinti, siekiant gero susitarimo.
„Žiūrime konstruktyviai, mes privalome išspręsti šituos klausimus. Kol kas aš nesiimčiau spekuliuoti, koks bus efektas. Mes siekiame, kad jis būtų kuo mažesnis. Kaip buvo su plieno ir aliuminio tarifais. Matome, kas gali būti su farmacija. Mūsų interesas – nepažeisti esminių mūsų bendradarbiavimo ekonomikos srityje šakų“, – kalbėjo ministras.
„Tai yra labiau panašu ne į galutinį sprendimą, kad Europai galios 30 procentų tarifas, o tiesiog tarsi iš vienos pusės Trumpo žingsnis prieš vietos rinkėjus. Jis parodo, kad jis toliau eina tarifų keliu. Iš kitos pusės, tai yra toks švelnus paraginimas Europos komisijai greičiau judėti“, – sakė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
D. Trumpo griežto tono nesureikšmina ir pasaulio rinkos, kurios, panašu, priprato prie Jungtinių Valstijų prezidento pasisakymų ir tikisi sėkmingų derybų tarp JAV ir Europos Sąjungos.
„Mūsų vaikystėje buvo tokia pasaka, kai vaikas vieną kartą sušuko, kad yra vilkai ir visi žmonės subėgo, ar tai yra vilkai kaime. Antrą, trečią kartą vaikai sušuko, bet niekas nesusirinko žiūrėti, ar tie vilkai atėjo. Panašu ir finansų rinkose“, – sakė A. Izgorodinas.
„Rinkos suvokia kaip dar vieną derybinį ėjimą, kaip dar vieną galbūt blefą, ar kažkokį tai metodą išsireikalauti palankesnes sąlygas. Derybos tęsiasi“, – antrino „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistų, blogiausiu atveju, jei D. Trumpas įvestų 30 procentų tarifą, Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto augimas susitrauktų beveik vienu procentu. Dėl to senojo žemyno ekonomika pereitų iš lėto augimo į stagnaciją. Panašaus efekto būtų galima tikėtis ir Lietuvoje.
Nusiteikę blogiausiam scenarijui
Dalis rinkos ekspertų tikisi, kad pagrindinis tarifas prekėms iš Europos Sąjungos sieks 10 procentų, tačiau tam tikroms prekių kategorijoms bus nustatytas didesnis tarifas. Kiti nusiteikę sulaukti blogesnio scenarijaus.
„Tikėtis tos geriausios baigties, kurios mes tikėjomės, kad būtų 10 procentinių punktų muitai Europos Sąjungai – manau, kad šitą viltį turėtumėm palaidoti“, – įsitikinęs Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Lietuvos pramoninkų konfederacija mano, kad Lietuvai ir visai likusiai Europos Sąjungai bus taikomi didesni tarifai.
„Aš tikiuosi, kad bus tarp 10 ir 25. Kai kuriems produktams bus 15, matyt. Kai kuriems produktams bus 20. Ar pavyks įtikinti, kad automobilių pramonė, kuri yra šiandien kertinis veiksnys, iki ten 15, 20 ar tai 10, aš tikrai tuo abejoju. Išliks tas didesnis skaičius. Su automobilių pramone norim, nenorim, nepaisant to, kad neturime surinkimo linijų didelių, mes esame susiję“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Verslas viliasi, kad Lietuvos valdžia suras priemonių, kaip tarifų pažeistai pramonei užtikrinti prieigą prie kapitalo – pavyzdžiui, lengvatinių paskolų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
