Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
173 kvadratinių metrų naujas namas, sostinėje Pilaitės mikrorajone kainuoja 650 tūkst. eurų, kvadrato kaina siekia maždaug 3750 eurų.
„Čia vieno aukšto, svetainė, trys miegamieji, 2 vonios kambariai. <...> Jis turi savo pliusų, savų minusų. Pliusas jo, vieta, kad tai yra miestas jau. Vieta ir minusas, nes pro langą matosi pakankamai judrus kelias“, – sakė „Home Deals“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Lietuvoje žmonės ir toliau įsigija nekilnojamąjį turtą, bet tai daro atsargiai, galvoja ilgiau. Kiekvieną žinutė apie konfliktą Irane arba netoliese vykstantį karą Ukrainoje keičia pirkėjų elgesį.
„Tai yra labai natūralus reiškinys, kad tu atlidamas vienokį ar kitokį sprendimą gyvenime įvertini rizikas. Rizikos mūsų šalyje susideda iš labai daug geopolitinių aplinkybių, kurios nuo mūsų net nepriklauso. <...> Kai čia Vilniuje buvo ta situacija, 2 perspėjimai, tai mūsų visos apžiūros atsišaukė jau po pirmo perspėjimo, net į slėptuves nereikėjo eiti. <...> Mes turime išleisti 30 proc. daugiau pinigų marketingo sąnaudų tam, kad turėtumėm tą patį kiekį apžiūrų, kokį turėjome anksčiau“, – aiškino L. Boguševičius.
Pirkėjus gąsdina ne tik šalia vykstantis karas, bet ir bazinės palūkanų normos, kurias ketvirtadienį 25 baziniais punktais iki 2 proc. ir 25 šimtųjų ribos pakėlė ECB.
„Covid-19 metu ECB ir kiti centriniai bankai pasaulyje buvo apkaltinti, kad jie labai lėtai reaguoja į infliaciją ir šiuo atveju ECB šiek tiek mechaniškai ir matematiškai padidino palūkanas. Taip infliacija spartėja, bet paraleliai labai lėtėja ir Euro zonos ekonomikos ciklas. ECB nutarė, kad infliacija yra svarbesnė dedamoji“, – pasakojo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai skaičiuoja, kiek dėl dabartinio palūkanų augimo šiuo metu auga įmokos už būsto paskolas.
„Pas mus banke vidutinė būsto paskola yra 144 tūkst. eurų. Jeigu darom prielaidą, kad ta paskola yra išduodama 25 metų laikotarpiui, kad yra klasika bankų pasaulyje, tokiu atveju vidutinė būsto paskolos įmoka, kai ECB pakelia palūkas 25 punktais, ta vidutinė mėnesio įmoka padidėja 20 eurų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ką apie kylančias palūkanas mano gyventojai?
„Žinoma išlaidos didės. Kiek dar negaliu pasakyti. Viskas brangsta. Taip jau yra.“
„Buvo palūkanos padidėjusios. Mokėjome virš 300, dabar truputėlį buvo nuslūgusios, buvo norma, dabar jau ne kas, jeigu didės.“
„Žmonėms, kurie aplamai turi paskolų, nėra laimingi. Arba, kuriems reikia nuomotis irgi yra sudėtinga, viskas brangu.“
„Turi planuoti ką daryti, mokesčius mokėti. Vis tiek kai ką reikės nukirpti.“
Rinkos nuspėjo tokį augimą. Tad 6 mėnesių Euribor kyla ne pirmas mėnuo. Panašu, kad gyventojai gali sulaukti dar vieno palūkanų didinimo rudenį.
„ECB palūkanų pakėlimas jau jis buvo pilnai atspindėtas rinkose ir nuo metų pradžios 6 mėnesių Euriboras pakilo daugiau nei puse procentinio punkto. ECB padarė tai, ko iš jo rinkos tikėjosi seniai. Tas puse procentinio punkto pakėlimas, kurį mes matome šiemet. Dar rinkos tiksi, kad čia nėra pabaiga. Ir ECB dar didins palūkanų normas“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Rinkos dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo tikisi rugsėjį.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
