Pastarieji dėl tokio siūlymo trina rankomis ir sako neva tai gerintų netgi projektų kokybę. Tačiau kyla klausimas, ar perkėlus atsakomybę jiems, gyventojams neišbrangs projektuotojų paslaugos.
Giedrius aprodo savo įrenginėjamą namą – kol kas aplinka pagal statybų etiketą kaip ir privalo būti – darbinė: cementas, įvairūs įrankiai, bet ateityje net ir šuo Grantas turės savo kampą. Tiesa, tik norint gauti namo statybos leidimą vyrui teko pereiti visą biurokratinį aparatą.
„Buvo likęs vardo ir pavardė statytojo projekte vienoje vietoje, kur turėjo būti tik inicialai. Tai štai tokią pagalbą savivaldybė suteikė, kad atmetė projektą, reikėjo pataisyti, kelt iš naujo“, – pasakoja vilnietis Giedrius Svidras.
Ir vėl laukti. Po to savivaldybė vyrui pateikė dar vieną bereikalingą reikalavimą statybos leidimui išduoti.
„Paprašė pateikti kelio savininko sutikimą pasinaudoti kelio projektu, projektuojant nuovažą į sklypą, kas, iš tikrųjų, visiškai yra nepagrįsta, nenumatyta jokiuose teisės aktuose“, – sako G. Svidras.
O atlaisvinti statybų leidimų išdavimo procesą užsimojo aplinkos ministras Povilas Poderskis. Jis Vyriausybei ir verslui pristatė siūlymą atsisakyti leidimų individualių namų statybai: „Vienbučiams, dvibučiams iki tam tikro ploto atsisakyti statybos leidimų kaip tokių iš viso.“
Biurokratinis procesas sutrumpėtų 8 mėnesiais
P. Poderskio teigimu, atsisakius tokių leidimų, procedūra trumpėtų nuo metų iki 3–4 mėnesių. Pasak ministro, iš 12–13 tūkstančių statybos leidimų, 70 procentų jų išduodama būtent individualiems namams statyti. Atlaisvinus šį reikalavimą, esą būtų nuimta biurokratinė našta nuo savivaldybių.
„Atsakomybė už techninį projektą ir įstatymų reikalavimų atitikimą būtų perduota projektuotojui. Būtent tam atestuotam, išsilavinusiam ir visai kaip kitaip kvalifikuotam žmogui, o ne savivaldybės atstovui“, – teigia P. Poderskis.
Individualių namų savininkams esą užtektų tik pranešti apie statybų pradžią. O tokį siūlymą laimina ir Lietuvos Architektų rūmai. Anot rūmų pirmininko Algimanto Pliučo, atlaisvinus leidimų išdavimą architektai mieliau imtųsi projektuoti individualius namus ir tai esą galėtų pagerinti netgi projektų kokybę.
„Tikrai nemažai architektų, kurie projektuoja ir galerijas, ir visuomeninius projektus, ir iškilius projektus, jie nesiimdavo projektuoti individualių gyvenamųjų namų vien dėl to, kad tie biurokratiniai procesai užtrukdavo daug, kainuodavo daug ir žmonės negalėdavo paprasčiausiai jų įpirkti“, – komentuoja A. Pliučas.
Statybos leidimų išdavimo atlaisvinimą vakarietiškos valstybės požymiu laiko ir buvęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, tačiau, pasak jo, statyti namus be statybų leidimo turi būti leista ne visur.
„Kultūros paveldo teritorijose, saugomose teritorijose, ten, kur viešasis interesas yra didesnis, ten valstybė turi patikrinti“, – siūlo S. Gentvilas.
Siūlymas sulaukė kritikos
Visgi yra nuogąstaujančių, kas užtikrins, kad neatsiras ištisi kvartalai, kuriuose nepaisoma jokių normų.
„Kai tik leisi žmonėms daryti, ką jis nori, tai galimai bus pabandyta piktnaudžiauti. Mes ir dabar turime nemažai situacijų, kai statybų inspekcija turi problemų net konstatavus pažeidimą, kad būtų perdarytas statinys, kad būtų sumažintas, kad būtų prižiūrėtas aukštingumas“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Tad kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę ir kontroliuos naujai įvestą tvarką, jei Statybų inspekcija jau ir dabar nesusitvarko su pažeidėjais.
„Žinoma, kad bus pažeidimų, bet reikia projektuotojus, duodant laisvę architektams vystyti, pasakyti, kad jie turi prisiimti pilnavertę atsakomybę. Turi būti didelės draudimo sumos, kad klaidos atveju būtų kompensacijos“, – teigia S. Gentvilas.
Tiesa, ar draudžiant milijoninėmis sumomis ir užkraunat visą atsakomybę ant architektų pečių, jų paslaugos nebrangs – lieka neaišku.
Siūlomi įstatymo pakeitimai Seimui, pasak P. Poderskio, bus pateikti rudenį.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
