Sunku sutikti žmogų, kuris nebūtų susidūręs su finansiniais sukčiais. Kai kurie gyventojai sako praradę net tūkstančius eurų.
„Jo, buvo platforma, viskas veikė, atrodo, viskas gerai, o kai bandai atsiimti pinigus, jie paprasčiausiai dingsta. – Jeigu ne paslaptis, kiek praradot pinigėlių? – Nu, praradau porą tūkstančių“, – atviravo vilnietis Tomas.
Svarbu greitai sureaguoti
Iš kiekvieno gyventojo finansiniams sukčiams vidutiniškai pavyksta išvilioti 5,5 tūkst. eurų. Jeigu skaičiuotume tris šių metų mėnesius, išviliotų pinigų suma siekia net 4,1 mln. eurų.
„Nuostoliai išaugo. Pirmąjį metų ketvirtį jie nesiekė 4 milijonų eurų, o per vasarą jau viršijom“, – tikino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Išviliotų pinigų suma per antrą ketvirtį ūgtelėjo. Per pirmą ketvirtį sukčiai išviliojo 3,7 mln. eurų, o per antrą – 4,1 mln. eurų. Tiesa, sukčiai kėsinosi į gerokai didesnes sumas: vien nuo balandžio iki birželio bandė išvilioti net 8,3 mln. eurų.
„Tikrai didelė dalis lėšų buvo apsaugota, maždaug apie 700 tūkstančių šį ketvirtį buvo apskritai grąžinta“, – teigė E. Lukošienė.
Todėl, kaip teigia specialistai, įtarus galimą sukčiavimą būtina kuo greičiau kreiptis į savo banką ir apie tai perspėti.
„Būtent tos apsaugotos lėšos labai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus ar įmonė kreipėsi ir bankas galėjo sureaguoti“, – pabrėžė E. Lukošienė.
Kibernetikos ekspertas pabrėžė, kad reikalų turime ne su pavieniais sukčiais, o su didžiulio masto nusikalstamomis organizacijomis, kurios kuria duomenų bazes ir renka gyventojų asmeninius duomenis.
„Daugiausia tai yra organizuotos kriminalinės grupuotės su dideliais resursais“, – tvirtino dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Dideli resursai, kaip teigia specialistas, grupuotėms leidžia kurti begales skirtingų apgaulės schemų, leisti šimtus tūkstančių reklamų socialiniuose tinkluose.
„Na, kad tokius kiekius reklamų leisti, reikia turėti didžiulę infrastruktūrą ir tikrai didelį kiekį žmonių“, – įsitikinęs V. Daukšas.
Išvilioja vis daugiau
Debunk.org vadovas pabrėžė, kad prasidėjusi naujoji dirbtinio intelekto era sukčiams atvėrė galimybes išvilioti gerokai didesnes pinigų sumas nei anksčiau.
„Esam girdėję apie tokius sofistikuotus atvejus, kai yra pavagiamas dukros balsas ir tada su dirbtiniu intelektu kalba kitas asmuo, bet kalba dukros vardu, skambina mamai ir sako, kad pateko į bėdą“, – pavyzdį pateikė V. Daukšas.
Policija taip pat stebi nuolat augančius sukčiavimo atvejų skaičius.
„Šiemet per 7 mėnesius turime beveik 3 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, tai, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu, tai yra 18 proc. daugiau“, – teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
O lietuviai bėgant metams atsargesni netampa. Tiesa, specialistai pabrėžia, kad realūs apgautų žmonių ir išviliotų pinigų skaičiai gali būti dar didesni, mat dažnas apgautasis gėdijasi kreiptis į policiją.
„Nuo pat pandemijos pabaigos kasmet po 15–20 proc. sukčiavimų Lietuvoje daugėja“, – tikino R. Matonis.
Specialistų atlikta analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai pelnosi taikydami patikrintus metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, o didžiausius nuostolius gyventojams atneša „investavimas“ į sukčių platformas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
