Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Daugėja stojančiųjų į profesines mokyklas
Kelios akimirkos kruopštaus darbo – ir gimsta žiedas. Čia Menų ir dizaino mokymo centre Kaune vyksta moksleivių pažintis su profesijomis – juvelyrika, fotografija, keramika. Mokiniai ne tik įdėmiai klauso, ko gali išmokti, bet ir patys daug ką išbando.
O štai kaip jie dėlioja savo tolimesnio mokslo prioritetus:
„Man pačiai gal profesinė, vien dėl to, kad nenoriu ilgai mokytis“, – teigė Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleivė Samanta Kochanaitė.
„Manau pabaigti 12 klasę ir tada į aukštąją bandyt. – Kurioje vietoje būtų profesinė mokykla? – Gal kaip planas B labiau“, – teigė Kauno Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleivė Emilė Kuzmickaitė.
„Inžineriją norėčiau eiti, gal architektūrą, gal net daktaru būti. Labai noriu į universitetą, kolegija antras pasirinkimas, trečia – profesinė mokykla“, – teigė Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivis Danielis Gumenyuk.
„Man profesinė pirmoje vietoje, arba kolegija. – O kokios sritys domina? – Dizaino“, – teigė Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivė Aida Januševičiūtė.
Profesinių mokyklų populiarinimui kasmet skiriama vis daugiau dėmesio. Tad pastaraisiais metais situacija keičiasi ir daugėja čia stojančiųjų. Pretenduoja ne tik specialybę pakeisti norintys suaugusieji, bet ateina ir vis daugiau moksleivių. Vis dėlto, nors pagal Europos Sąjungos vidurkį į profesines mokyklas stoja apie pusė moksleivių, Lietuvoje situacija gerokai skiriasi – tik ketvirtadalis jų renkasi profesines mokyklas.
„Kokią profesiją pasirinkai? – Interjero dizainą. Gavau daug žinių, ko nenutuokiau, kad galima išmokti“, – teigė Menų ir dizaino mokymo centro moksleivė Deimantė Gurskytė.
„Profesinę mokyklą pasirinkau, nes baigus 12 klasę galėtum jau eiti ieškotis darbo, ir jau turėtum diplomą, o jei baigi progimnaziją, tai dar turi eiti mokytis, kad gautum diplomą, kad galėtum dirbti. Tai šitaip man labiau apsimoka“, – teigė Menų ir dizaino mokymo centro moksleivė Viltė Rusinovič.
Stojant į kai kurias specialybes – net konkurencija
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės, Lietuvos profesinėse mokyklose užimamos kone visos valstybės finansuojamos vietos. Yra ir mokančiųjų už mokslą, tiesa, jų vienetai.
„Mes turime kiekvienais metais vienodą valstybės finansuojamų vietų skaičių į profesines mokyklas. Yra 20610 ir kasmet jos beveik pilnai užpildomos, pernai buvo stojančių 20554, berods“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Profesinių mokyklų atstovai atvirauja, kad laikai, kai tekdavo grumtis dėl kiekvieno stojančiojo, – jau praeity. Kai kuriose specialybėse net konkurencija yra.
„Fotografai, interjero apipavidalinimas – programos, kur būna ir du žmonės į vieną vietą, aišku, tai neprimena tų 6 į vietą, bet ir tie, kurie lieka nepatekę į programas, dažnai kaltina, nusivilia kaip čia išeina, kad į profesinio mokymo įstaigą negali patekti“, – teigė Menų ir dizaino mokymo centro direktorė Daina Rožnienė.
Daugiausia renkasi su inžinerija, medicina ar paslaugų sfera susijusias specialybes
„Milijonai yra investuota į profesinių mokyklų infrastruktūrą, ES lėšos ir jos investuotos ne šiaip, tai daryta konsultuojantis su verslu, su savivalda ir žiūrima, ko labiausiai tam regionui reikia“, – tikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Deja, vis dar yra specialybių, kurios stojančiųjų nesulaukia – daugiausia susiję su amatais.
„Užsiimantys kalvyste, medžio drožyba, sako, duokit mums žmonių, reikia perduoti lietuviškas tradicijas kitoms kartoms, deja, mes pasiruošę mokyti, bet jaunimas orientuotas labiau į kitus dalykus“, – teigė Menų ir dizaino mokymo centro direktorė Daina Rožnienė.
Lietuvoje šiuo metu veikia 42 profesinės mokyklos.
Visą TV3 Žinių reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
