Tad liberalų frakcija išsikvietė sveikatos ministrą Liną Kukuraitį, kad šis pasiaiškintų, kaip kovos su tinginiais ir simuliantais.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Atšilo oras – pakilo noras imti nedarbingumą, kai esi net labai sveikas ir darbingas. Dalis tautiečių įsigudrino tokiu būdu prasiilginti vasaros atostogas, savaitgalius ar tiesiog turėti laisvą dieną, tarkime, mėgautis savo hobiais.
„Žmogus nedarbingumo metu dalyvauja motokroso varžybose. Po patikrinimo paaiškėja, kad jo diagnozė buvo radikulitas. Tai akivaizdu, kad su tokia diagnoze negalėtų aktyviai sportuoti. Žmonės, jeigu reikia kažkur išvažiuoti, pasiima nedarbingumą, gal turi pažįstamų tarp gydytojų“, – pasakoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskaičiavimus, lietuviai pernai sirgo vidutiniškai 26 dienas per metus. O tai yra daugiausiai tarp į palyginimą įtrauktų pasaulio šalių. Tokia statistika itin papiktino liberalą Simoną Gentvilą, kuris sako, kad Lietuva lengvina tinginių ir simuliantų gyvenimą.
„Nemanau, kad lietuviai serga trečdaliu daugiau negu latviai, arba dviem kartais daugiau negu estai. Oficiali statistika rodo, kad „biuleteniai“ tiesiog yra spausdinami“, – teigia S. Gentvilas.
Sirgdami mažina pelną?
S. Gentvilas suskaičiavo, kad jeigu sirgtume dvigubai mažiau, kaip estai – 13 dienų per metus – sutaupytume apie milijardą eurų.
„Lietuvos „Sodros“ biudžetas sutaupytų apie 600 milijonų eurų, darbdaviai, kurie moka už pirmas dvi sergamumo dienas, sutaupytų 200–300 milijonų eurų“, – sako S. Gentvilas.
O dalyvaujantys ekonomikoje išdirbtų daugiau valandų ir suneštų daugiau pinigų į bendrą valstybės katilą. Tad liberalai „ant kilimėlio“ išsikvietė sveikatos apsaugos ministrą Liną Kukuraitį, klausė jo, kaip jis ruošiasi pažaboti piktnaudžiaujančius ligonlapiais. L. Kukuraitis aiškina, kad S. Gentvilo naudojami duomenys – nekorektiški ir pilnai situacijos neatspindi.
„Mes fiksuojame nedarbingumą nuo pirmos dienos ir pagal tai paskui vedama statistika, tai niekaip negali palyginti su tomis šalimis, kurios nedarbingumą fiksuoja nuo 3 ar 4 ar dar vėlesnės ligos dienos“, – komentuoja L. Kukuraitis.
Visgi ministras prisižadėjo veiksmų imtis:
„Pasižiūrėti, kurios sveikatos priežiūros įstaigos, kurie medikai dažniau išrašinėja nedarbingumo išrašus. Tai nieko nereiškia, kad būtinai jie piktnaudžiauja, bet bent jau turėti duomenis ir matyti kaip su pažymomis elgiamasi mūsų valstybėje.“
Gina darbuotojus
Tiesa, ir pati Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad tarptautinis palyginamumas ribotas ir duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes štai „Sodra“ skaičiuoja, kad lietuviai vidutiniškai serga tik 9 dienas per metus, įskaitant ir 2 dienas, apmokamas darbdavio. O sergančius darbuotojus gina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Mūsų darbuotojai dirba tikrai nežmoniškai dideliais krūviais. Kai kada net atostogų negali pasiimti. Tai kiek atvejų turime, kad negali susitarti darbuotojas su darbdaviu dėl atostogų, nes niekada nėra tinkamo laiko, tai kartais sveikata tikrai pašlija ir nori nenori turi imti nedarbingumo pažymėjimą“, – teigia I. Ruginienė.
Medikai Lietuvoje kasmet išrašo apie 2 milijonus nedarbingumo pažymėjimų. Daugiausia sergančiųjų – žiemos mėnesiais. O „Sodra“ teigia, kad tikrina gyventojus, ar jie išties sąžiningai serga.
„Sodra“ kasmet užfiksuoja apie 1000 pažeidėjų, kurie nedarbingumo išmoką dėl ligos gavo būdami sveiki arba naudojosi ja per ilgai. „Sodra“ sulaukia tiek darbdavių, tiek gyventojų skundų dėl simuliuojančių ligonių.
„Mano darbuotojas nedarbingumo metu turguje pardavinėjo žuvį. Nenurodo, tarkime, nei kokiam turguje, nei kas ten vyko, nei kokiu laikotarpiu ir panašiai. Šiuo atveju, „Sodra“ negali atlikti detektyvo vaidmens“, – sako M. Kozič.
Ar įmanoma susekti sukčiaujantį?
Darbdaviai sako, kad nedarbingumo dienų skaičius išties verčia sunerimti, tačiau skubėti kažką keisti kol kas nederėtų – verčiau atidžiai išanalizuoti turimus duomenis.
„Darbdaviai patys užsiima vertės kūrimu, o ne darbuotojų, sakykime, ligos metu, medžiojimu, kas, ką daro. Iš kitos pusės, ką aš girdžiu ir ką rodo irgi įvairios statistikos, pas mus yra problema patekti pas gydytoją, dėl ko kai kurios ligos gali tapti daug ilgiau gydomos“, – komentuoja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Tiesa, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 65-erių ir vyresnių lietuvių sveikata yra viena prasčiausių tarp visų į statistiką įtrauktų pasaulio šalių. „Sodra“ lietuviams pernai sumokėjo 574 milijonus ligos išmokų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
