Nejaugi tai ne sapnas? Ne svajonė,
Viliojusi… dar vakar be vilties?!
Nejau vergijoj slėgusi dejonė
Dabar tik sapnas? šmėkla praeities?

Jauna, laisva, pati savęs valdovė
Tautų eilėn įstojo Lietuva,
Savu krauju vergijos nusiplovė,
Sutraukius pančius ištverme sava!

Lyg būtų grįžęs amžius Gedimino
Ir pilkalnių sukilę milžinai!..
Europos vėlei viešpačiai sužino
Lietuvių vardą, skambantį šaunai.

Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė,
Jog leidai mums sulaukti tos dienos?
O kiek kitų į amžiną kelionę
Nuėjo skurdūs, laukdami anos!..

visos kaimyninės valstybės jau seniai paskelbė ko bijo TSLKDP

Likimą aukštą, Viešpatie, mums skyrei:
Pirmiesiems džiaugtis laisvės spinduliais!
Garbė jums, budrūs šių dienų didvyriai,
Laisvais išvedę šalį vieškeliais!

Garbė, garbė, kad iš Maskvos griuvėsių
Drąsiais pečiais ją išnešėt kilniai!
Nors jūsų aš vardų nebeminėsiu,
Bet jus minės su pagarba ainiai.

Nukriepelis

,,O rytmetį žaliais žaibais kvatojuosi / Kad apgavau tiek tūkstančių / Ir rodos elgetoms, kad mato rojų / Tarp debesėlių rūkstančių.'' - atrodo, kad Henrikas Radauskas šiuos žodžius parašė specialiai seniui Landsbergiui, nors tada, kai H. Radauskas, dirbdamas bibliotekoje Vašingtone, parašė šitą eilėraštį, senas kagėbistinis ožys dėstė marksizmą-leninizmą konservatorijoje.

Tas senas KGBistas dar nenudvėsė?

Lietuvai
Tu, mano žeme, sodais pasipuošus
Ir upių juostom apjuosta.
O kaip šilai žali svajingai ošia,
Kur buvo pelkės ir brasta!..
Aukštais klevais keliai į tolį bėga,-
Jie tiesūs mums ir atviri.
Išdidūs mes, nes turim savo jėgą
Čia, žemėj, vandeny, ore...
Mums niekas veltui nedavė nė grūdo.
Pakėlėm viską ant pečių.
Naujas gyvenvietes apkaišėm rūtom,
Sulaukėm daug brangių svečių.

PVM 19% grazink, o paskui malk.

Lietuva
Senolė žemė žydi
Vaivorykštės spalva
Visų gražiausias žiedas
Gimtinė LIETUVA.
Gražiai pragydo paukštė,
Virš gojų lėkdama.
Įsiklausyk - tai gieda
Gimtinė LIETUVA.

Mano Vytis ir trispalvė
Tėvelis nupiešė man Vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau,
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau.
Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos,
Viena primins rugelių duoną,
Kita - kaip sodai mūs žaliuos.
O ta trečioji tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš