Gyventojai niršta dėl bankų pelno
Pastarieji metai žmonėms, kurie yra paėmę paskolas būstui įsigyti, į atmintį įsirėš kaip vienas niūresnių laikotarpių. Palūkanoms gerokai išaugus, stipriai išaugo ir mokama paskolos įmokų suma. Bankai tokia padėtimi džiaugiasi, jie iš esmės be pastangų gavo šimtus milijonų eurų pelno.
„Praėjusiais metais bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų pelno“, – skaičiavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Rekordas po rekordo – 2021-aisiais bankai uždirbo apie trečdalį milijardo grynojo pelno. Užpernai jau apie pusę milijardo, o štai pernai beveik milijardą. Kol bankai vaikosi lengvo pelno, gyventojai niršta. Kintamomis palūkanomis paskolas gavę žmonės pastaraisiais metais turi mokėti itin daug.
„Dabar palūkanos yra padidėjusios, pavyzdžiui, aš pats turiu būsto paskolą, kurios įmoka kone padvigubėjo. Tai yra kaina, kurią aš moku už tai, kad mėgstu riziką, kaina už tai, kad prieš tai mokėjau labai labai mažai“, – paaiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Siūloma keisti palūkanų tvarką
Bet riziką mėgsta ne visi, juolab apie ekonomiką ir finansus išmano ne visi. Tačiau gauti paskolą su fiksuotomis palūkanomis ne taip ir paprasta, bankai nenori jų siūlyti ir taip prisiimti rizikos sau. Todėl, kai sukilo palūkanų normos ir žmonėms pasidarė sunku jas mokėti, valdžia nusprendė imtis prievartos – įstatymu įpareigoti bankus pasiūlyti fiksuoti palūkanas bent penkeriems metams. Šiai idėjai pritarė Vyriausybė.
„Tada, kai prasidėjo aukštų palūkanų aplinka, pamatėme, kad Lietuvoje kintamų palūkanų dalis yra neproporcingai didelė, lyginant su kitom ES valstybėm. Lietuvoje absoliuti dauguma paskolų yra išduodama su kintamom palūkanom. Po įstatymo priėmimo, bankai būtų įpareigoti pasiūlyti 2 variantus, fiksuotų palūkanų ir kintamų palūkanų ir pats žmogus apsispręstų, kuris variantas jam yra priimtinesnis“, – dėstė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Iš principo mes neprieštarausime šiam įstatymo pakeitimui, nes jis numato, kad gyventojams bus pateikiama daugiau informacijos, kas yra bendrai gerai“, – kalbėjo Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Lietuvos bankas sako, kad fiksuotų palūkanų bankai žmonėms iš esmės nesiūlo, arba nedaro to aktyviai. Paskolos, kurių palūkanos būtų fiksuotos visą sutarties laikotarpį, apskritai Lietuvoje iš esmės nesuteikiamos.
„Pačiame įstatyme taip pat yra saugiklis, nuostata, kad fiksuotų palūkanų normos negali skirtis pernelyg stipriai nuo kintamų palūkanų normų“, – pabrėžė G. Skaistė.
Fiksuotos palūkanos yra brangesnės, todėl bankų asociacija sako, kad nors jas ir siūlo žmonėms, jie jų nesirenka.
„Gaila, jog šis įstatymas reiškia, kad Lietuvos teisės aktai nukrypsta nuo europinio reguliavimo. Šiuo įstatymu informacijos kiekis bus padvigubinamas, kas reiškia, kad padidės būsto paskolos suteikimo biurokratija. – Ar tas gali pabranginti bankų paslaugas, ar paskolų kainas? – Na, sunku pasakyti, kainų asociacija nekomentuoja ir apie tai nediskutuojam“, – atkreipė dėmesį E. Čipkutė.
Ekspertai abejoja pokyčių nauda
Bet pasakiusi, kad našta bankams išaugs, asociacijos prezidentė tuoj pat apsigalvojo.
„Kas pasikeis, tai tiesiog teisiškai bus įtvirtinta ta pareiga, kurią ir dabar kredito įstaigos atlieka. – Tai reiškia, kad nelabai kas pasikeis. – Dėl to, mūsų vertinimu, nelabai kas pasikeis rinkoje“, – pridėjo ji.
Vis tik ekspertai sako, kad tokie sumanymai vargu ar kažką pakeis. Paskolos ir palūkanos yra ilgalaikis dalykas, o 5-erių metų laikotarpis per trumpas. Mat po 5 metų teks vėl sėsti prie stalo ir derėtis dėl naujų palūkanų.
„Mes su Vilniaus universiteto studentais esame darę bandymus ir skaičiavę. Tai 5 metų palūkanos niekada neatsiperka vartotojui. Tai yra joks pasirinkimas. Tiesiog sumokama daugiau, o grąžos iš to nėra“, – tikino ekonomistas M. Dubnikovas.
Anot Dubnikovo, jei jau valdžia nori įpareigoti siūlyti fiksuotas palūkanas, logiškiau būtų priversti jas siūlyti ne trumpam, o visam sutarties laikotarpiui. Toks modelis taikomas Jungtinėse valstijose.
„Tokių pavyzdžių nėra daug, kadangi nekilnojamojo turto pirkimo sutartys, paprastai, yra labai ilgo laikotarpio, prognozuoti palūkanų normų aplinką yra pakankamai sudėtinga“, – teigė finansų ministrė.
Pastaruoju metu Lietuvoje veikiantys bankai erzina nemažai gyventojų – jie nuolat uždarinėja skyrius regionuose, didina savo paslaugų įkainius ir tuo pačiu kraunasi rekordinius pelnus, o dėl prastos konkurencijos, gyventojai praktiškai neturi galimybių pakeisti savo padėtį.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
