Raminta pasakoja, kad pirmagimis buvo planuotas ir labai lauktas. Moteris lankė specialius kursus, tačiau juose daugiausia kalbėta apie kūdikio priežiūrą, žindymą, bet ne apie mamų emocinę sveikatą ar galimus sunkumus po gimdymo. Raminta, kaip ir daugelis nėščiųjų, tikėjosi, kad gimus sūnui mėgausis kiekviena akimirka, sėkmingai jį žindys, bet realybė laukė kitokia.
„Tu įsivaizduoji, kad bus meilės pliūpsniai ir norėsi savo vaiką tik bučiuoti... O nutiko taip, kad norėjosi tiesiog sėsti į mašiną, išvažiuoti ir negrįžti namo. <...> Tu įsisuki į tokį juodą liūną ir į tokią duobę, kad atrodo iš jos neišlipsi niekada“, – prisimena Raminta.
Jau per nėštumą moteris susidūrė su pirmaisiais iššūkiais, kai vietoje planuotos cezario pjūvio operacijos, kurią dėl gestacinio diabeto rekomendavo akušeris ginekologas, paaiškėjo, kad teks gimdyti natūraliai. Visgi gimdymas nepraėjo be komplikacijų – Ramintos sūnelis gimė stipriai pridusęs.
„Nebuvo to momento, kaip visos mamos įsivaizduoja, pasakoja ir kaip turėtų būti, kad tau vaiką padeda ant krūtinės, apsikabini ir visa kita. Aš savo kūdikį pirmiausia pamačiau ant stalo, kai jam darė dirbtinį kvėpavimą. Po to vaikas dar dvi paras praleido intensyvioje terapijoje.
Nuo pat pirmo karto, kai tik pamačiau savo sūnų, aš negalėjau nieko daryti – tik verkti. Aišku, nuo patirto streso dingo pienas. Nežinojau, ar mano vaikas išgyvens, ar viskas bus gerai“, – su ašaromis akyse pasakoja Raminta.
Po sunkių ir nerimo kupinų dienų, praleistų ligoninėje, ji su sūnumi pagaliau grįžo namo. Nors čia laukė Ramintos mama, mylimas vyras, jos emocinė būklė toliau tik blogėjo. Moteriai sutriko miegas, ramybės nedavė įkyri baimė dėl mažylio sveikatos.
„Parsivežus sūnų namo, aš bijojau savo vaiko. Aš imu jį, vaikas verkia. Padedu – jis verkia, aš migdau – jis verkia, aš pati verkiu, mes kartu verkiam su juo. Nežinojau, ką daryti. <...> Motinystė yra toks spektras įvairiausių spalvų ir ji pažadina tokius vidinius kartais net demonus, kur galvoji, kad jų neturi“, – sako Raminta.
Kaip ji galiausiai suprato, kad reikia ieškoti profesionalios pagalbos? Kodėl moteris sako, kad pogimdyvinė depresija kai kuriems specialistams neatrodo rimtas dalykas? Laidoje išgirsite, kas Ramintai labiausiai padėjo, kodėl iki šiol jaučiasi ypač dėkinga vienam žmogui ir kokią svarbią žinutę nori perduoti mamoms? Taip pat sužinosite, kodėl ji apribojo savo buvimą socialiniuose tinkluose ir ką Ramintai šiandien reiškia būti mama?
Visą interviu su Raminta Vyšniauskaite žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
„Pasikalbėkim“ – tai tv3.lt laida, kurioje žinomi ir įdomūs Lietuvos žmonės dalinasi savo kasdienybės akimirkomis. Dėl ko jie liūdi, džiaugiasi, ką naujo atranda ir kuo gyvena.
„Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos Facebook paskryoje ir YouTube kanale.
