Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Kęstučiu Girniumi.
Tai jau trečia vyriausybė per mažiau nei dvejus metus. Jei skaičiuotume, kad kadencijos liko dar pustrečių metų, teoriškai galėtume sulaukti dar trijų vyriausybių.
Skaičiuojate gal ir teisingai, bet praktiškai taip nebus – čia jau paskutinė vyriausybė. Mindaugas Sinkevičius tapo pirmininku ir nėra jėgos, kuri galėtų jį nustumti. O jei jis vis dėlto būtų priverstas atsistatydinti, tai reikštų koalicijos žlugimą ir tikriausiai išankstinius rinkimus.
Ar iš koalicijos pašalinus Remigijų Žemaitaitį ir sugrąžinus demokratus skandalai pasibaigė?
Jie sumažėjo. Ar skandalai baigėsi visam laikui – neaišku. Jei demokratai būtų sugrįžę prieš keturis mėnesius, būtume sulaukę paties Sauliaus Skvernelio skandalo. Visgi manau, kad kurį laiką bus ramu. Demokratai dabar yra gana ramūs, kai šalia nėra S. Skvernelio. Nežinau, ar kils nauja korupcijos banga, bet manau, kad ne. Gintautas Paluckas ir S. Skvernelis čia yra tam tikros išimtys.
Ar patekimas į valdžią demokratams nėra išlikimo klausimas?
Neryžtingai vadinčiau tai išlikimo klausimu, bet jiems tai labai naudinga. Buvimas koalicijoje pastebimai padidina partijos matomumą. Jei jie būtų likę opozicijoje, būtų buvę tik dar viena eilinė partija, tai vis tiek opozicijai vis tiek vadovauja Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji sutraukia visą dėmesį, tad demokratai tiesiog liktų nematomi. Politinei partijai blogiausias dalykas – būti nepastebimai ir nekomentuojamai viešojoje erdvėje.
Manyčiau, kad buvimas valdžioje jiems labai svarbus. Taip pat jiems naudinga, kad procesuose aktyviai nedalyvauja pats S. Skvernelis, nes jis keltų problemų. Kad ir kokioje koalicijoje jis būtų, kad ir kokio dydžio būtų jo partija ar kiek mandatų turėtų, jis vis tiek norėtų vadovauti.
Ar jums nesusidaro įspūdis, kad Mindaugas Sinkevičius pats nelabai nori būti premjeru? Žiūrint į jo pastarąją retoriką, jis nuolat kalba apie atsakomybę ir pareigą valstybei, tačiau atviro noro vadovauti Vyriausybei iš jo negirdėti.
Gali būti, kad jis tiesiog nori pasirodyti kuklus. Tai panašu į Cincinatą, kuris blogais laikais ateina vadovauti Romos respublikai, atlieka pareigą ir pasitraukia. Čia gali būti šiek tiek pozavimo, mėginimo sukurti tam tikrą regimybę, bet tai nėra piktavališka. Puikiai suprantate, kad premjeras privalo būti. Jei jis juo netaptų, nukentėtų jo partija.
Ar Sinkevičius bus geresnis premjeras nei Inga Ruginienė?
Bus geresnis. I. Ruginienė neturėjo didesnės patirties, be to, visi žinojo, kad ji buvo savotiška statytinė – nesavarankiška figūra, kurią bet kada galima pašalinti. Kitaip sakant, jos likimas priklausė nuo įtakingesnių partijos žmonių. O M. Sinkevičius yra ir partijos, ir Vyriausybės vadovas, todėl jis neturės tų vidinių suvaržymų. I. Ruginienės padėtis buvo labai sudėtinga, nors man jos ir negaila – ji pati galėjo tų pareigų atsisakyti.
Viešumoje dažnai minima Kęstučio Budrio pavardė. Ar šis ministras, jūsų nuomone, gali jaustis saugiai?
Maniau, kad jis gana saugus, nes turėjo prezidento paramą, o žmonės kalbėjo, kad jis gerai dirba. Jo smulkios nuodėmės buvo greitai užmirštos. Pavyzdžiui, kai Donaldas Trumpas kalbėjo apie Grenlandijos perėmimą Kęstutis Budrys pasisakė visiškai netinkamai – pareiškė, kad Lietuva turi išlikti neutrali tarp dviejų NATO sąjungininkių. Vėliau jis panašiai nusišnekėjo ir apie Kaliningradą, vos ne grasindamas, kad mes galėtume jį labai greitai sunaikinti. Tai tiesa, bet klausimas – kas būtų po to ir kaip reaguotų Rusija?
Tai buvo didžiausia Kęstučio Budrio klaida?
Manau, viena iš klaidų. Tai toks mėginimas kurti „kieto žmogaus“ įvaizdį, erzinant ir provokuojant rusus. Tai, ką jis sakė, techniškai buvo tiesa, bet visada reikia įvertinti Rusijos reakciją. Jei Rusija reaguotų branduoliniu ginklu, viskas baigtųsi kitaip.
Santykiai su Kinija: ar Lietuvai teks nusileisti?
Socialdemokratai užkulisiuose kalba, kad Kęstutis Budrys jiems kažkuo neįtinka, nors M. Sinkevičius aiškiai neįvardija priežasčių. Tarp eilučių užsimenama apie nesunormalizuotus santykius su Kinija. Jau ir prezidentas užsimena apie santykių su Kinija normalizavimą. Ką tai reiškia?
Aš to nesuprantu. Nepaisant to, kokie būtų K. Budrio gabumai (o aš nemanau, kad jie ypatingi), santykius su Kinija įmanoma sunormalizuoti tik jai nusileidžiant. Kinija mano, kad būtent Lietuva sukėlė šią problemą. Kadangi Kinija yra galingesnė valstybė, ji tikisi, kad Lietuva žengs pirmuosius žingsnius ir parodys tam tikrą nuolankumą.
Jei Lietuva bus užsispyrusi ir laikysis pozicijos, kad reikia derėtis kaip lygus su lygiu bei vaidinti, jog mes tų santykių nepabloginome, susitarimo nebus. Kol Lietuva reikalauja, kad K. Budrys laikytųsi tokios griežtos nuostatos, tol santykiai nesikeis. O pačiai Kinijai, atsiprašant, Lietuva nelabai ir rūpi.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
