Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
1992-aisiais kaip studentas Lietuvoje lankęsis Alexandras Stubbas, šiandien antrą kartą mūsų šalyje. Tik šį kartą jis atvyko jau kaip Suomijos prezidentas. Pastaruoju metu Lietuvą ir Suomiją vis labiau vienija bendras požiūris į Rusiją. Suomiai, kaip ir lietuviai, gerai supranta, ką reiškia gyventi tokioje kaimynystėje.
Tačiau dėl Rusijos išlieka ir skirtumų. A. Stubbas dar prieš kelias dienas pareiškė, kad Europai laikas pradėti kalbėtis su Putinu.
„Tai nėra klausimas, ar mes legitimizuojame karą arba režimą, bet kartais tiesiog reikia leistis į nepatogius pokalbius, kad užbaigtum karus“, – teigė A. Stubbas.
Sulaukė Nausėdos kritikos
Bet G. Nausėda – kiek kitokios nuomonės:
„Tokiam kontaktui arba pokalbiams su Vladimiru Putinu nematau galimybės. Nes manau, kad tokie pokalbiai pirmiausia galėtų prasidėti tik tada, kai Rusija aiškiai pademonstruotų, kad nori pabaigti karą. O tam yra labai paprasta priemonė – nutraukti karo veiksmus.“
Bet šio karo tiesiogines pasekmes jaučia tiek Lietuva, tiek ir Suomija. Pirmiausia, dėl į abi šalis kartas nuo karto įskrendančių ukrainiečių bepiločių dronų.
„Paradoksalu, kad šiuo metu esame situacijoje, kurioje mes, norėdami aptikti, numušti ir apginti savo oro erdvę nuo dronų, jaučiame ypač didelį poreikį kooperuotis su Ukrainos oro gynybos pajėgomis“, – sako A. Stubbas.
Tiek A. Stubbas, tiek G. Nausėda sako, kad Europai būtina gynybos srityje glaudžiau bendradarbiauti su ukrainiečiais. Ypač, kai Europos šalys pačios skuba stiprinti savo pajėgumus, o amerikiečiai nori vis mažiau rūpintis Europos saugumu. Jau pranešta, kad apie penkis tūkstančius Amerikos karių Donaldas Trumpas nusprendė išvesti iš Vokietijos.
„Tai tiesiog yra dabar planuojama ir perdėliojami Amerikos pajėgumai Europoje ir, kol nesulaukėme patikslintos informacijos, nuo platesnių komentarų aš susilaikysiu“, – komentuoja krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ramina dėl galimo karo su Rusija
Bet vakar amerikiečių žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad į Lenkiją turėjo keliauti apie 4 tūkstančius Amerikos karių. Bet Pentagonas ir jų kelionę sustabdė. Lietuvai šis sprendimas itin svarbus. Mat pas mus esantis tūkstantis Amerikos karių ir yra priskirtas vienai iš Lenkijoje esančių amerikiečių brigadų.
„Šiandien mus paliečia tik tiek, kad turime informaciją apie Vokietijoje mažinamą karių skaičių, kuris bus dislokuotas kitoje Europos vietoje. Tai va tiek dabar informacijos ir turime“, – sako R. Kaunas.
Ministras R. Kaunas sako, kad nepaisant amerikiečių, nesame vieni. Atvyksta Vokietijos brigada, Rukloje dislokuotas tarptautinis NATO batalionas. O neblogus santykius su D. Trumpu turintis A. Stubbas sako, kad jam dvejonių dėl Amerikos pagalbos karo atveju nekyla.
„Ar aš tikiu NATO 5-uoju straipsniu? Suomija NATO nare yra 3 metus, 1 mėnesį ir 10 dienų. Ir nemačiau jokių indikacijų, kad būtų dvejojama dėl kolektyvinės gynybos ir 5-ojo straipsnio“, – tikina Suomijos prezidentas.
Suomijos vadovas sako, nors Rusija ir kelia grėsmę, bet artimiausiu metu karo prieš Vakarus nepradės.
„Manau, mažai tikėtina, kad Rusija bandytų šiemet testuoti NATO 5-ąjį straipsnį. Sakyčiau, kad ne. Bet Rusija toliau mus testuos su bet kuo, kas nepapuls po 5-uoju straipsniu. Tai gali būti hibridinės, sabotažo atakos, kabelių nukirtimas, oro erdvės pažeidimai ir t. t.“ – vardijo A. Stubbas.
„Tas karas pačiai Rusijai pasidarė labai sunkus, nesėkmingas. Ir dėl to imtis naujų avantiūrų, kokioje vietoje jos bebūtų, būtų pražūtinga pačiai Rusijai“, – teigia G. Nausėda.
Tačiau, kaip sako G. Nausėda, jei Kremliaus režimas ims braškėti, įvairių provokacijų tikimybė mums gali tik padidėti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
