Kaip galimi azartiniai lošimai kompiuteriniuose žaidimuose ar jų platformose paveikia vaikų psichiką ir ką dėl to reikėtų daryti laidoje kalbame su psichologu Edvardu Šidlausku ir Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vyriausiuoju specialistu, psichologu Oleg Mackevič.
Psichologas, portalo psichika.eu įkūrėjas Edvardas Šidlauskas pažymi, jog užslėpti azartiniai lošimai vaikų kompiuteriniuose žaidimuose ar internetinėse platformose, kai yra žaidžiama iš įvairių kompiuterinių žaidimų aksesuarų, neabejotinai gali ateityje sukelti priklausomybę nuo azartinių lošimų.
„Vaiko augimas, tapimas savarankišku suaugusiu prasideda nuo įvairių repetavimų. (...) Tai, pavyzdžiui, turime pedagogines metodikas, kai vaikui duodame kokius nors imitavimus suaugusio žmogaus gyvenimo ir taip po truputį vaikas atranda save.
Taigi, atsakant į jūsų klausimą plačiau, tai žinoma, kad tai yra pasiruošimas lošimui, įsitraukimui į azartinį gyvenimą, lošimą ir taip toliau. Tai nematau čia nieko gero, lygiai tas pats, kaip vaikiškas šampanas“, – sako psichologas.
Sudaromos galimybės lošti iš daiktų kompiuteriniuose žaidimuose
Tuo metu Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) psichologas Oleg Mackevič akcentuoja, jog kalbant apie azartinius lošimus kompiuteriniuose žaidimuose, pirmiausia svarbu suvokti ir aptariamų sąvokų skirtumus.
Kaip aiškina O. Mackevič, azartinį lošimą būtų galima apibūdinti kaip žaidimą iš pinigų ar kokio kito materialaus atlygio, kurio rezultatas nepriklauso nuo žaidžiančiojo įgūdžių ar gebėjimų tą žaidimą laimėti.
Tuo metu kompiuteriniuose žaidimuose vaikai gali susidurti su vadinamosiomis „lobių skryniomis“ (Loot boxes) ar kitomis mokėjimo sistemomis, kuriose galima laimėti įvairius kompiuterinius aksesuarus ar priedus.
„Kas yra tapatu azartiniuose lošimuose ir dalyvavime „lobių skrynių“ pirkimuose yra tai, kad vaikas nežino kokį daiktą jis gaus nusipirkęs „lobių skrynią“. Jis sumoka, turi kokią nors viltį gauti ką nors labai svarbaus, jam reikšmingo, bet nežino, koks bus rezultatas. jis jį gauna, atidaro skrynią – rezultatas ne toks, kokio tikėjosi.
Ir tai yra stimulas pakartoti tą patį žaidimą, vėl nusipirkti naują „lobio skrynią“. Tai azartiniuose lošimuose irgi labai panašu. Aš atlieku statymą, nežinau rezultato, pralaimiu arba laimiu ir pakartoju vėl tą patį rezultatą. To vaikai mokosi“, – aiškina O. Mackevič.
Visgi LPT psichologas atkreipia dėmesį, jog egzistuoja ir išorinės platformos, kuriose yra galimybė lošti iš „lobių skrynių“ turinio.
Paaiškino, kaip apie rizikas reikėtų kalbėti su atžalomis
Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų auklėti vaikus, mėgstančius žaisti kompiuterinius žaidimus, kad jie nepakliūtų į galimų azartinių žaidimų pinkles, E. Šidlauskas sako, jog tam tikrais atvejais tėvai, susidūrę su vaikų priklausomu elgesiu, prisiima budelio–gelbėtojo vaidmenį, kuomet vaiką siekiama nubausti.
Visgi, pasak psichologo, tai gali privesti prie vaikų melagysčių ir slapukavimo.
„Mums tikrai norisi nubausti, jeigu matome, kad vaikas ką nors blogai daro, apšaukti, vienareikšmiškai uždrausti, atimti ir elgiamės kaip budeliai. Tada vaikas tampa kaip auka. Ir tai yra patologiniai santykiai, kada yra pažeidžiamos vienas kito ribos.
Mes peržengiam vaiko ribas – jis neprisiima savo atsakomybės ir slapta toliau žaidžia, meluoja ir niekas nesikeičia į gerą“, – sako E. Šidlauskas.
Tad, siekiant to išvengti, psichologas rekomenduoja draugiškai kalbėtis su savo atžalomis, suprasti jų požiūrį ir užduodant klausimus padėti vaikams patiems susivokti apie galimas žalas.
Tiesa, E. Šidlauskas priduria ir tai, kad neretai tėvai nespėja skirti pakankamai laiko savo atžaloms, todėl įžvelgus galimą vaikų netinkamą elgesį, specialistas taip pat siūlo pagalbos kreiptis ir į mokyklos psichologus ar kitus artimiausius specialistus.
Savo ruožtu O. Mackevič pritaria, jog vaikų moralizavimas, grasinimai ar kaltinimai dažniausiai neduoda jokio rezultato, o pastato sieną tarp tėvų ir jų atžalų, kurie pradeda slėpti savo problemas.
„Dalis klientų, kurie yra įsitraukę, pavyzdžiui, į lošimus ir pradėjo savo lošimus dar paauglystėje irgi tą kalbėjo: „aš slėpiau (poblemą – aut. past.) tiktai dėl to, kadangi žinojau, kokią reakciją tai iššauks iš tėvų ir kad aš turėsiu labai rimtas pasekmes“, kai kur net ir fizines“, – dalinosi O. Mackevič.
Kokie požymiai gali išduoti vaikų priklausomybę?
E. Šidlauskas taip pat dalinasi, jog tam tikri požymiai taip pat gali išduoti vaiko polinkį į priklausomybę.
Psichologas pažymi, kad tėvams atkreipti dėmesį reikėtų tada, jei pasikeičia vaiko elgesys – jis slapukauja, pradeda meluoti ar atsiranda emocijų kaita – staigus pyktis, agresijos priepuoliai, jei tėvai neleidžia atžaloms naudotis kompiuteriu.
Psichologas taip pat išskiria ir tokius požymius, kurie sutrikdo įprasta vaikų gyvenimo rutiną, pavyzdžiui, pamokų praleidinėjimas, namų darbų neatlikimas, būrelių nelankymas ar pietų pinigų išleidimas ne pagal paskirtį.
„Mes turime tiksliai įvardinti, kad azartiniai lošimai nėra jokia pajamų rūšis. Tai yra vienareikšmiškai, geriausiu atveju, pramogų forma ir tai nėra uždarbis. Ir tą svarbu įvardinti, nes kai kada žmonės tai laiko uždarbiu ir, ypač vaikai, jie yra naivūs ir mes turime pasakyti – tai yra pramoga ir su uždarbiu nieko bendro neturi“, – pabrėžia E. Šidlauskas.
Visą „Dienos Pjūvio“ laidą galite peržiūrėti straipsnio pradžioje.
