Partizanas Stasys prisiminė susirėmimą su NKVD – žuvo keturi bičiuliai: štai kaip nusprendė juos atminti

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje žaibiškai vagiamas kuras – populiarėja 1 taktika

Latvijoje degalai pigs, o Lietuvoje mokėsime dar daugiau? „Atsilieps per maisto bei paslaugų kainas“

Pasakė, ar JAV kariai Lietuvoje bus mainais į baltarusiškas trąšas: „Diplomatai žino daugiau, nei pasakoma viešai“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Mediniu senoviniu obliumi rankas miklina Lietuvos šaulių sąjungos, karininko Antano Juozapavičiaus pirmosios rinktinės Varėnos kuopos šauliai, užsukę į Zervynas pas žymų kryždirbį Algį Svirnelį.

+10

Kryžių kūrė išskirtinai savo rankomis, be jokių elektrinių įrenginių, laikantis autentiškumo. Kaip tik toks, kokio labiausiai laukia devyniasdešimt penkerių partizanas, buvęs Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygis Stasys Plutulevičius-Varpelis.  

Kažkada panašų savo sodyboje Mardasave pats sumeistravo ir pastatė atminti keturis šalia jo sodybos 1945-aisiais per susirėmimą su enkavėdistais žuvusius Dainavos apygardos partizanus – Lionginą Praną Švalkų-Šerną, Adolfą Bilinską-Jurginą, Tomą Kondratą-Briedį bei Martyną Navicką-Kardą.

Prisiminimai apie skaudžias netektis

Tragedijos liudininkas prisimena tą baisią 1945 m. gruodžio ketvirtąją ir kaip toliau talkino 2 gyviems likusiems miško broliams.

„Du buvo likę čia pas mane, po to visko, tai nunešiau maisto ir enkavėdistai iš priekio pasirodė, bet per mišką pabėgau, lengvai ten iš jų. Jie mane apšaudė, parėjau namo. Išsirengiau. Sėdžiu ir skaitau knygą. O jie ateina, ateina iš kitos pusės ir taip sustoję žiūri į mane. Tai ko, sakau, nematėt žmogaus, kad žiūrit?“ – prisimena partizanas S. Plutulevičius-Varpelis. 

Jo paties kurtas kryžius atsilaikė maždaug šešiolika metų. Gamtos nuniokotą šauliai rado pernai atsitiktinai. 

„Čia statomas trečias kryžius. Pirmąjį pastatė tas pats Stasys Plutulevičius 1991 metais. 2007 m. buvo atstatytas naujas. Ir pernai lapkričio pirmąją, lankydami partizanų žūties vietas, aplankėme šią vietą ir pastebėjome, kad kryžius avarinės būklės“, – pasakoja šaulys Paulius Prakapimas. 

„Kryžiaus dalis nukritusi, supuvusi ant žemės. Genys padaręs skylę jame, ir jis jau ne kryžius, jau liekana nuo kryžiaus. Nutarėme, kad reikia atstatyti“, – sako kuopos vadas Sigitas Pangonis.

Pagamino autentišką kryžių

Žiemą šaulio Pauliaus artimųjų miške rado tinkamą pušį, o vėliau jau rankoves pasiraitojo ir kryždirbys. Ir taip gimė beveik penkis metrus siekiantis medinis paminklas, kuris turėtų atlaikyti 30 metų. 

Neprabėgus nė metams, Varėnos kuopos šauliai, kartu su Ąžuolo gimnazijos jaunaisiais šauliais, partizanų žūties vietoje kelia naują paminklą. Tokį, apie kokį Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygis ir svajojo – rankomis raižytą, su autentiškomis detalėmis, kurias pavyko surankioti po audrų ir kitų gamtos negandų. 

Viena idėja pasivijo kitą – vos pastatė vieną, Varėnos šauliai čia pat ir antrą kryžių iš mašinos traukia. Šis – Mardasavo kapinėse palaidotiems 1920 metų kovose už Lietuvos laisvę žuvusiems Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko karių Antano Bukausko ir Mato Petraičio atminimui. 

Čia taip pat kryžių kažkada statęs S. Plutulevičius pasidžiaugia, kad nuo jo kurto naujasis beveik nesiskiria. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.