Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Praūžusi audra ne tik vertė kelius ir gadino žmonių turtą, – ji kartu surengė ir realias pratybas valstybei. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios tarnybos ir institucijos rengia planus, kaip reaguoti į įvairias krizes, kaip valstybė veiktų, jeigu užkluptų diena X. Savaitgalio audra parodė, kaip yra iš tiesų.
Šimtai tūkstančių žmonių vis dar gyvena be elektros, ją atgaus galbūt tik savaitės pabaigoje. Daugumai sutriko mobilusis bei interneto ryšys, dalis žmonių negalėjo prisiskambinti net ir pagalbos numeriu 112.
Parodė, kad nesame pasiruošę dienai X
Dabar dalis gyventojų neturi ir vandens, kai kuriems trūksta vaistų ar maisto. Galiausiai, net ir geležinkeliai vis dar visiškai neatkūrė įprasto traukinių grafiko. Tad gali pasirodyti, kad audra parodė, jog institucijos nėra tinkamai pasiruošusios dienai X.
„Stichija, kuri dabar talžė Lietuvą, ji savotiškai netiesiogiai susijusi su galima krize, jeigu įvyktų X diena. Nes galėtų būti panašus poveikis, ypač, kas susiję su elektros tiekimu“, – komentavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pirmadienį už tarnybų nepasiruošimą krizėms viešai atsiprašė premjeras.
„Labai apgailestauju visuomenės, kad audros padariniai yra tokio masto, kad nesugebame per dieną likviduoti, tai kurį laiką užtruks“, – teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Antradienį problemas pripažino ir vidaus reikalų ministras, kuris atsakingas už šalies civilinę saugą:
„Ruošiamės dienai X, čia buvo diena A, turbūt audra, tai jeigu mes ruošiamės X, bet matome, kad spragų yra net ruošiantis dienai A, tai yra problemų. Akivaizdu, kad nereikia nei drono, nei kitų dalykų, keli virstantys medžiai, stiprus vėjas sukuria problemų visai savaitei“, – sakė Martynas Katelynas.
Stiprins civilinę saugą
Šiemet iš gynybos fondo skirta 35 milijonai eurų, kurie turi būti panaudoti civilinės saugos stiprinimui. Prieš tris mėnesius Vyriausybė savivaldybėms dar skyrė papildomus 150 milijonų eurų, kurių dalis taip pat turi būti panaudota civilinei saugai.
„Taip, daug spragų turime, jas reikia visas užlopyti, bet tam reikalingas ir finansavimas. Tai tikimės, kad žingsnis po žingsnio mes tą civilinę saugą ir pasiruošimą stiprinsime“, – teigė M. Katelynas.
Kazlų Rūdos meras, išpeikęs prezidentą, kad šis neparodė rūpesčio nukentėjusiais žmonėmis ir išvyko į Ukrainą, paprašė ir karių pagalbos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad kariuomenė pasiruošusi padėti.
„Aš tikrai nesu įsigilinęs į Kazlų Rūdos savivaldybės situaciją, bet tas aliarmizmas toks, kuomet įvyksta kažkokia stichinė nelaimė, ir iš karto puolama kaltinti valdžia. Gal tada kelkime klausimus, ar vietos valdžia buvo pasiruošusi. Bet akivaizdu, kad tokio masto stichijoms yra sunku nusimatyti dalykus ir pasiruošti“, – komentavo M. Katelynas.
Ar tikrai gerinama kritinės infrastruktūros apsauga?
Bet jei, anot ministro, audrai sunku pasiruošti, ką jau kalbėti tuomet, jei Lietuva iš tiesų būtų užpulta.
„Ar aš girdėjau krizės suvaldyme bent kažkokį vidaus reikalų ministro pareiškimą apie išmoktas pamokas ir tolimesnius veiksmus? Tikrai negirdėjau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Iki dar didesnio masto krizės nei audra trūksta nedaug – Gitanas Nausėda Ukrainoje pakartojo, kad rusų išpuolio prieš Lietuvą tikimybė labai didelė, ypač – prieš kritinės infrastruktūros objektus.
TV3 Žinios praėjusią savaitę skelbė, kad rimčiau Lietuvoje saugomi tik 5 objektai, nors kritinės infrastruktūros šalyje daugybė. Net ir Vilniaus miesto elektrinės praktiškai nesaugomos – budi tik paprastos saugos firmos.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Bus diena "ž", nuo žodžio žopa.
