Neįgalų brolį slauganti Marija susidūrė su neįtikėtinu savivaldybės abejingumu: „Kiek aš galiu šitą kęsti?

Kol pats neatsidurs tokioje padėtyje, tai nesupras ką išgyvena neįgalus. Valstybei neįgalus yra našta ! Sveikam kaimynui kelia diskomfortą ! Žiauru !

Nagla senė, siūlė įrengti pro sieną bet matai bus dulkių,nebus kam išplauti ir kiek tas invalidas sumokėjęs Lietuvai mokesčių kad tik visko nori ,tik reikalavimai.Slykstu buvo žiūrėti.

rašo, kad pirmas aukštas! Tai ar reikia kažkokio keltuvo nuvažiuoti vežimėlyje kelis laiptelius? Gal aš klystu, bet manau, kad pakaktų trapo, ar kaip jis vadinasi, atlenki ant laiptų, nuvažiuoji , vėl atlenki prie sienos... ar aš kažko nesupratau?

Kaip aš jus suprantu, liūdna situacija.
Aš pati neįgali gulinti, nevaikštanti,
nesėdinti 47 metų, valdau tik ranką be plaštakos ir galvojate, kad kam rūpi,ogi ne,man reikėjo spec.lovos kreipiausi pagalbos į žiniasklaidą, labdaros fondus ir nieko. Pasakysiu atvirai jei neturi pinigų ar nesi įdomus, nei vienos durys neatsidarys.

Pipiec, karas ant nosies, o čia reikalavimai belekokie. Nu žemas lygis.